Kai maždaug prieš metus įvyko I.R. transformacija į The Perfect Pill buvau gana sutrikęs. Iš vienos pusės man visai patiko debiutinis I.R. albumas, iš kitos jie jau atrodė išsisėmę ir jautėsi permainų būtinybė. Pavadinimo ir, kaip teigta, koncepcijos keitimas turėjo grupę atgaivinti ir prikelti naujam gyvenimui.
Per pristatymo koncertą visaip bandžiau įžvelgti tą žadėtą elektroniką ir garso efektus. Gal tai naudotos instaliacijos ir vaizdo efektai, o gal kas kita, bet tą kart atrodė, kad kažkas lyg ir pasikeitė, kad užuomazgos yra. Nors pats pasirodymas atrodė blankokai.
Pagaliau sulaukėme debiutinio The Perfect Pill ep albumo ir galime įvertinti, kaip vyrukai pakeitė savo skambesį studijiniame įraše.
Perklausius mini albumą kelis kart, pojūtis ir vėl dviprasmis. Atrodo, kad grupė labai toli nuo I.R. skambesio nepasistūmėjo, nors vietomis skamba aštriau ir gal kiek labiau kabina. Tos žadėtos elektronikos ir manevravimo skirtingais stiliais nelabai man čia pavyko aptikti. Na minimaliai, nes žaidimo gitariniais efektais, nepavadinčiau elektronine muzika. Kitas, kiek stringantis dalykas yra Germano vokalas. Kliuvo jis man ir I.R. laikais, kliūva ir šį kart. Nusidainuot nenusidainuoja, bet nei tembras, nei vokalo partijos niekuo neišsiskiriančios ir neoriginalios. Manau, kad jei Germanas iki galo susikoncentruotų ties savo instrumentu, o grupė susirastų kitą, stipresnį vokalą, The Perfect Pill taptų tikrai galingesni.
Kalbant apie muziką, labiausiai pasigedau būtent originalumo. The Perfect Pill skamba kaip tradicinė indie roko grupė ir, atrodo, kad neįdeda nieko savito. Ir tai keista, kai grupės sudėtyje groja geriausiu būgnininku pripažintas Joshas McClung, o Germano grojimo technika, kiek teko matyti, taip pat nėra prasta, tai labiau pasistengę galėtų sugroti daug progresyviau ir sudėtingiau. Pačios dainos nėra prastos. Ypač išsiskiria „Delusions of Grandeur“, kurioje jau galima išgirsti ir šiek tiek elektronikos ir kuri visai maloniai primena Queens of a Stone Age. Kitas labiau išsiskyręs kūrinys yra pirmasis singlas „Apres Moi le Deluge“. Iš dalies tradicinis I.R. kūrinys, bet kartu ir įstringantis atmintyje.
Akivaizdu, kad The Perfect Pill vis dar yra ieškojimuose ir stengiasi atrasti savitą skambesį. Šis bandymas gal ir nėra geriausias, koks galėjo būti, bet, manau, tai taps puikia vieta išanalizuoti savo privalumus ir trūkumus, bei iš šių vaikinukų ateityje turėtume sulaukti daug stipresnių darbų. To ir palinkėsiu!
Autoriaus įvertinimai:
|
Muzika: | 7
|
Atlikimas: | 8
|
Tekstas: | 7
|
Originalumas: | 6
|
Bendras: | 7
|
- Naudojant music.lt informaciją internete aktyvi nuoroda į www.music.lt yra būtina.
- Naudojant music.lt informaciją radijo/televizijos eteryje, būtina paminėti, jog informaciją pateikia www.music.lt.
- Užfiksavus pažeidimus bus kreipiamasi į atitinkamus teisėsaugos organus.
|
2012 m. lapkričio 17 d. 01:27:07
Nepavadinčiau jų indie rock'u :) Kaip ten bebūtų, nei IR buvo kažkas gero, nei Perfect Pill. Labai sutinku dėl vokalo - nu jis apgailėtinai skamba ir sudėjus su jų kuriamomis melodijomis tai padaro grupę dar viena absoliučiai niekuo neišsiskiriančia vidutinybe.
____________________
rather be a bandit than a lover