... Šiaip gana smarkiai praeity mėgau + pasirodo, vis dar tebemėgstu šią grupę >Orkestro Manevrai Tamsoje 2023 ' Bauhaus Staircase < , tol net ir nesumoju, ką doro čia šiuo metu galėčiau pasakyt ...
____________________
* ... Juk iš tikrųjų Mintys & Svajonės pernelyg dažnai savivaliauja : Jos kada panorėjusios ateina, kada panorėjusios - išeina .. Toks jausmas, tarsi Jos būtų savarankiški, Nuo Niekieno Norų Nepriklausomi & Gyvi Padarai .. Yep's ... * ;-]
Galvoju, kadangi man pastaruoju metu neprastai sekasi susidraugauti su 9-ojo dešimtmečio muzikos grupėmis, pabandysiu pasižiūrėt ir į tai, ką šiais laikais daro OMD. Nusivylimas. Man šitas albumas ganėtinai prėskas, daug minimalistinio synthpop. Minimalizmas yra įdomus tada, kai tu sukuri specifinę atmosferą, nuotaiką, suteiki garsui tam tikrą charakteringą, naujovišką spalvą. Bet čia yra standartiniai sintetiniai 80-ųjų garsai, visiškai nieko naujo. Melodiškai dainos irgi gal net kiek per paprastos, kas visiškai įkrenta į new wave kategoriją, bet pasikartosiu, tai skamba mažų mažiausiai atgyvenusiai, o gal ir net ne visai kokybiškai.
Aš tik Bauhaus Staircase laikyčiau viena kažkiek įdomesne daina albume, nes sintezatoriai tikrai daug dirba šioje dainoje, yra gan įdomių, dinamiškų antraplanių sintezo partijų visoje dainos trukmėje. Nors man daina melodiškai dar nėra pakankamai įtraukianti, bet tai pasitarnauja kaip pavyzdys, ko aš tikiuosi iš new wave muzikos aranžavimo klausimu. Galbūt kažko dar tokio esama ir Anthropocene, bet daina per daug ištęsta ir lyrinė idėja tokia iki galo nuvalkiota, kad man daina patiko mažiau... ir kitos dainos patiko vis mažiau ir mažiau, iš kai kurių net sunku kažką pasiimti. Pavyzdžiui, nors perklausiau albumą prieš kelias valandas, jau vargiai ką beatsimenu apie Where We Started arba Kleptocracy. Nuobodokos dainos. Slow Train, atrodytų, turi stipresnių sintezatoriaus tonų, bet daina tokia geležinė, statiška, be nuotaikos, kad jie neįpučia energijos klausytojui. Nors iš konteksto kiek pozityviau išsiskyrė emocinga baladė Veruschka. Albumą uždarančios Evolution of Species ir Healing, sakyčiau, irgi aukščiau vidurkio. Evolution of Species gal kiek panaši į Anthropocene, bet kompaktiškesnė ir gal turinti kiek stipresnę spalvą, sintezatoriai pagaliau skamba nebe negyvai. Healing turi pozityvaus svajingumo, ko nebuvo visame albume.
Albumą vertinu griežtai: 6 balais. Labai vidutiniškas, neintriguojantis synthpop'o darbas.
Ir taip išeina, kad gerint kokybės neišeina, taigi sudėtinga pritraukt naujų ar susigrąžint senų vartotojų. O juos dar priverst norėt mokėt už tai, ką kitur susiras nemokamai. Misija neįmanoma. Ir gerai, ką mes, likusieji, čia veikiam? kodėl mes dar čia?
Kaip Einaras ir minėjo, „...o dabar to padaryti nebegalime, nebėra ko apmokestint. O ir siūlomas produktas skylėtas, reiktų problemas pirma susitvarkyti.“ Tam reikia pinigų, pinigų nėra, nes nėra lankytojų, šiųjų nėra, nes nėra kokybės ir ratas užsidaro
Daugiau gal netęsiu. Nesakau, kad Delfis su 15min yra idealūs, bet bent raštingiau (visomis prasmėmis) viską pateikia. Tai Musicui būtų iš ko mokytis, kaip kokybiškai pateikti ir kaip NEpateikti informacijos, jei tik tai būtų bėda. Obet tačiau....
kitaip nei, tarkim, prie to paties modelio einantis Lietuvos rytas. Kodėl už lietrytį nemokėsiu – kiek antraščių peržiūrėsi – clickbait'as ant clickbait'o, turinys sunkiai vadinamas kokybišku, dažniausiai (spėju), darbuotojų (jie ne žurnalistai) kūryba...
Skaudi tema. Visi visko nori nemokamai. Nu logiška – iki šiol nemokėjau ir naudojausi, tai kodėl nuo kažkurios datos turiu mokėt? Nu ir nežinau, moku už delfį, už 15min, gal kurio (ar net abiejų) atsisakyt? Nu bet jie tikrai pasiūlo įdomaus turinio, kitai
Jau negana DELFI irgi nesiūlo aukščiausios kokybės, bet paywall'as mane provokuoja pereiti prie kitų alternatyvų. LRT, pavyzdžiui - mažiau naujienų, bet kokybiškesnis ir nemokamas turinys. Music'as tuo tarpu konkurentų vis dar, manau, neturi...
Tuo tarpu labiau klestintys tinklalapiai paywall'ą išnaudoja su pasimėgavimu. Aš mėgstu DELFI paskaityti, tai jie neprenumeruojančius skaitytojus terorizuoja vis labiau ir labiau. Jei prieš metus ar du po paywall'ų buvo pakišta 20-30 % straipsnių, dabar..
2024 m. balandžio 25 d. 14:30:21
... Šiaip gana smarkiai praeity mėgau + pasirodo, vis dar tebemėgstu šią grupę >Orkestro Manevrai Tamsoje 2023 ' Bauhaus Staircase < , tol net ir nesumoju, ką doro čia šiuo metu galėčiau pasakyt ...
____________________
* ... Juk iš tikrųjų Mintys & Svajonės pernelyg dažnai savivaliauja : Jos kada panorėjusios ateina, kada panorėjusios - išeina .. Toks jausmas, tarsi Jos būtų savarankiški, Nuo Niekieno Norų Nepriklausomi & Gyvi Padarai .. Yep's ... * ;-]
2024 m. balandžio 24 d. 05:19:13
Galvoju, kadangi man pastaruoju metu neprastai sekasi susidraugauti su 9-ojo dešimtmečio muzikos grupėmis, pabandysiu pasižiūrėt ir į tai, ką šiais laikais daro OMD. Nusivylimas. Man šitas albumas ganėtinai prėskas, daug minimalistinio synthpop. Minimalizmas yra įdomus tada, kai tu sukuri specifinę atmosferą, nuotaiką, suteiki garsui tam tikrą charakteringą, naujovišką spalvą. Bet čia yra standartiniai sintetiniai 80-ųjų garsai, visiškai nieko naujo. Melodiškai dainos irgi gal net kiek per paprastos, kas visiškai įkrenta į new wave kategoriją, bet pasikartosiu, tai skamba mažų mažiausiai atgyvenusiai, o gal ir net ne visai kokybiškai.
Aš tik Bauhaus Staircase laikyčiau viena kažkiek įdomesne daina albume, nes sintezatoriai tikrai daug dirba šioje dainoje, yra gan įdomių, dinamiškų antraplanių sintezo partijų visoje dainos trukmėje. Nors man daina melodiškai dar nėra pakankamai įtraukianti, bet tai pasitarnauja kaip pavyzdys, ko aš tikiuosi iš new wave muzikos aranžavimo klausimu. Galbūt kažko dar tokio esama ir Anthropocene, bet daina per daug ištęsta ir lyrinė idėja tokia iki galo nuvalkiota, kad man daina patiko mažiau... ir kitos dainos patiko vis mažiau ir mažiau, iš kai kurių net sunku kažką pasiimti. Pavyzdžiui, nors perklausiau albumą prieš kelias valandas, jau vargiai ką beatsimenu apie Where We Started arba Kleptocracy. Nuobodokos dainos. Slow Train, atrodytų, turi stipresnių sintezatoriaus tonų, bet daina tokia geležinė, statiška, be nuotaikos, kad jie neįpučia energijos klausytojui. Nors iš konteksto kiek pozityviau išsiskyrė emocinga baladė Veruschka. Albumą uždarančios Evolution of Species ir Healing, sakyčiau, irgi aukščiau vidurkio. Evolution of Species gal kiek panaši į Anthropocene, bet kompaktiškesnė ir gal turinti kiek stipresnę spalvą, sintezatoriai pagaliau skamba nebe negyvai. Healing turi pozityvaus svajingumo, ko nebuvo visame albume.
Albumą vertinu griežtai: 6 balais. Labai vidutiniškas, neintriguojantis synthpop'o darbas.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas