„Gentle Giant“ buvo britų progresyviojo roko grupė, 8-ajame dešimtmetyje laikyta vienu iš labiausiai eksperimentuojančių kolektyvų. Tekstų prasme, įkvėpti filosofijos, asmeninių išgyvenimų ir François Rabelais darbų, grupės nariai pasižymėjo bendru instrumentiniu virtuoziškumu ir be galo sudėtinga ir rafinuota kūryba (net progresyviojo roko rėmuose). Jų tuometinis požiūris buvo toks: „plėsti šiuolaikinės populiariosios muzikos ribas rizikuojant tapti labai nepopuliariais“.
2023 m. balandžio 3 d. 00:18:36
Nuostabusis Kerry Minnear. Su visa pagarba Ray, Kerry yra mano mėgstamiausias kuklus milžinas. Klavišų, violončelės ir perkusijos magas.
P.S. Ten ne ksilofonas, o vibrafonas. Ksilofonas pagal savo dimensijas yra mažesnis, taip pat įprastai turi skambesnį garsą. Čia labai charakteringas, sodrus vibrafono garsas. Ir vibrafonas turi metalines plokšteles (ksilofonas įprastai yra medis), nors čia iš video sunku pamatyti, iš ko padarytas tas instrumentas.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2023 m. balandžio 2 d. 13:56:54
Oho. Tas po jo grojantis ksilofonu dar labiau patiko
____________________
A paranoid is someone who knows a little of whats going on. A psychotic is a guy whos just found out whats going on. - William S. Burroughs.
2023 m. balandžio 1 d. 23:46:27
Mirė Ray Shulman. Perkopijuoju savo post'ą, rašytą Facebook'e.
Mirė Ray Shulman (1949-2023), „Gentle Giant“ grupės narys, multiinstrumentalistas (daugiausiai bosistas ir smuikininkas). Daugelis žino, kad „Gentle Giant“ įvardiju kaip vieną iš trijų mano mėgstamiausių muzikos grupių. „Gentle Giant“ yra turbūt viena talentingiausių roko muzikos grupių, kurioje visi nariai galėjo groti visa krūva skirtingų instrumentų. Ir visą instrumentų įvairovę grupė inkorporuodavo į muziką pačiais įdomiausiais ir įmantriausiais būdais. Negali nesižavėti Ray, taip pat ir jo brolių Derek bei Phil, o ir Kerry Minnear, John Weathers, Gary Green talentais.
Ir nors „Gentle Giant“ nebėra aktyvūs nuo 1980-ųjų, vis tiek jo mirtis yra skausmingas faktas, ypač kai visi klasikinės grupės sudėties nariai iki šiol buvo gyvi. Ir jie, nors kiekvienas nuo 1980-ųjų užsiima skirtingais dalykais, vis tiek yra puikios asmenybės. Visuomet įdomu įsijungti bet kurio iš „Gentle Giant“ narių interviu ir paklausyti charizmos ir išminties. Ray Shulman – ne išimtis.
Man net nekilo abejonių, kuo aš šia liūdna proga norėčiau pasidalinti ir pats paklausyti. Tai daina „Funny Ways“, esanti debiutiniame „Gentle Giant“ albume (1970 m.). Tiksliau, jos koncertinis 1974 m. įrašytas atlikimas. Šis įrašas prasideda nuo Ray Shulman, bosine gitara užbaigiančio praėjusią dainą „Proclamation“, tačiau Gary Green akustine gitara pradeda „Funny Ways“ ir Ray pereina prie smuiko. Ir atlieka vieną nuostabiausių smuiko partijų roko muzikos istorijoje. Negana to, viduryje dainos dar pagroja ir trimitu! Nepakartojamas muzikantas.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2015 m. liepos 24 d. 05:30:09
iš naujo atrasti; neskaitant kompozicinių vingrybių, labiausiai stebina įrašų švara ir kokybė, kas nėra dažna septinto-aštunto dešimtmečio avant/prog/experiment rokui
...
Weathers`as žvėris
2014 m. rugpjūčio 15 d. 15:53:57
O, girdėta grupė, bet dar neklausiau. Dėkui už priminimą, nes kaip tik išvykstu ir atsirinkinėju albumus "must listen" kelionėje. Šitas tikrai įeis.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2014 m. rugpjūčio 15 d. 15:42:41
Pastaruoju metu nemažai klausausi Gentle Giant ir jų muzika priminė, jog esu kažką panašaus girdėjęs (kas, patikėkit, sunkiai įtikima, žinant kokie originalūs buvo GG). Papurčiau CD spintelę ir radau gal 5 metus dulkėjusį savadarbį Yezda Urfa albumą Boris / Sacred Baboon. Šis amerikiečių progroko kolektyvas teišleido vieną albumą ir to albumo demo ir nugrimzdo į užmarštį, tačiau tas įrašas toks novatoriškas, nors ir pagrįstas Yes, GG bei Renaissance patirtimi.
Čia tas demo Boris
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2014 m. rugpjūčio 13 d. 21:24:47
Jei pastebėsime, dabar aš "In a Glass House" ir "Three Friends" keliu labai aukštai, tačiau šiek tiek smukdinu "Free Hand" arba "The Power and the Glory"... tai nuomonė dėl to šiek tiek pakitusi. Beje, dėl "Acquiring the Taste" viršelio - tasai pats pastebėjimas buvo ir iš mano varpinės.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2014 m. rugpjūčio 13 d. 21:14:24
Matosi, kad nuodugniai buvo klausyta albumas po albumo. Kitaip, kaip būtų susikristalizavę nuomonės krislai apie kiekvieną iš albumų ir net dainų 30-tuką. Neturėdamas tokio visapusiško vaizdo, nes nesu visų albumų klausęsis (Gentle Giant, Interview ir po jo sekusieji albumai), remsiuos tais, kuriuos žinau, ar bent tikiuosi, jog žinau.
Kai kalba užeina apie GG man visu pirma atmintyje atgija nuostabus baigiamasis Three Friends numeris, o paskui jį žavusis Prolog bei Mister Class and Quality? Man šis albumas lengviausiai prieinamas, myliu jį dar ir už jame papasakotą trijų berniukų gyvenimo raidos istoriją. Tačiau dažniausiai klausomi yra In a Glass House ir Free Hand. Pastarasis man yra arčiau širdies. Bet Stikliniuose Namuose jaučiuosi patogiau, nei su Galia ir Šlove Beugdant Skonį pas Aštuonkojį. Octopus sunkiausias man jų albumas muzikine prasme ir pagal savo natūrą turėčiau jį mėgti labiausiai, bet kažkodėl tai nenutinka. Acquiring the Taste man kiek sujauktas, sunkiai gaudausi. Ieškojau anotacijos ar šiaip protingo albumo pristatymo, tai užsiroviau, ant juokingos pastabos albumo viršeliui. Tikrai, tas liežuvis net seilėjasi, kaip nori lyžtelėt tą "subinę", kur,i išskleidus albumo voką, pasirodo besantis persikas. Štai tau. Kažin ką minty turėjo Peteris Hammilis piešdamas Silent Corner Empty Stage? Man ta pati subinė, kenčianti nuo hemarojaus.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly