Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2011m. Vasario 25d. 16:46
|
|
Apnuogintu kalaviju lig skausmo rėžės žodis,
Paskutiniu atodūsiu palikęs virpant lūpas
Ir feniksu iš pelenų patvino kvapas rožės,
Ant kurios žiedlapių rasa nerūpestingai supos.
Koks nuostabus pasaulis esantis sapnuos!
– Mįslingai balsas Baltijos bangom vis tolo.
Tamsumas sklaidydamas dangaus skliautuos,
Paveikslas įstabiausias nedrąsiai priešais stojo.
Šarvai – vijoklių pinklėm apraizgyti krito,
Palietę žemę dužo į tūkstančius žvaigždžių…
Surakinęs sąmonę šiurpuliais kūnu pasklido
Ir vėrė kiaurai žvilgsnis, draskydamas į skutelius.
Pavogtu bučiniu nuodai sielos gelmėn šaknijos
Tarsi vergą vertė klupt ant kelių – nusilenkt…
Grožiu nežemiškos didybės, spindesiu dalijos
Ir nuginklavusi išnyko svajų bedugnėje tąnakt…
RC
2011m. Vasario 25d. 16:46
|
2012 m. kovo 16 d.
2011 m. balandžio 23 d.
2011 m. kovo 28 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.