Mirusiems Šilumos Nereikia

Mirusiems Šilumos Nereikia

Misantropia

Mirusiems Šilumos Nereikia (I)
Mirusiems Šilumos Nereikia (II)

Nieko nebus. Nepatinka man lietus. Jis plauna visą purvą, tirpdydamas ir mano ryžtą. Dairausi kokios nors pastogės. Akys užkliūva už mažyčio žiburėlio aprūkusiame lange. Tokio šilto... Jis hipnotizuoja mane, kviesdamas prieiti artyn. Pamirštu mane merkiantį lietų, lyg per tirštą rūką einu į šviesą.

Saulė maloniai šildo sušalusį kūną, danguje nė ženklo audros. Aplinkui viskas žydi, dabar vasara. Keistas jausmas apima mane, viskas atrodo taip matyta. Stoviu žaliuojančiam parke. Iš kažkur atsklinda malonus ką tik keptos duonos kvapas. Seniai maisto begavęs skrandis susitraukia, o viduje veržiasi laukan kažkas seniai pamiršto... Prisimink...

Gėlytės, tokios trapios, smulkiais žiedeliais... baltos ir geltonos. Baltos tai Sijos, o geltonos - Klijos. O gal atvirkščiai? Prisimink... Maža mergaitė sėdi ant žolės ir jas renka. Rankoje ji laiko apgraužtą duonos kampą. Prieš tai ji su TĖVU labai ilgai stovėjo eilėje prie kepyklos. O dar anksčiau TĖVAS atėjo jos pasiimti iš darželio, išgelbėjo ją nuo pietų miego. Mergaitė labai nemėgo miegoti dienomis. Ji buvo smalsi, pilna gyvybės, nenorėjo švaistyti savo laiko tokiems niekams, kaip pietų miegas. Auklėtojos dėl to buvo labai nepatenkintos, o mergaitei tai nerūpėjo - ji darė taip, kaip ji norėjo. Ir kaskart kai prasiverdavo durys, ji su viltim žvelgdavo, tikėdamasi pamatyti TĖVĄ, kuris pasiims ją ir išsives tyrinėti pasaulio. Dažnai taip būdavo. Mergaitė tada užriesdavo nosį ir iškišdavo auklėtojoms liežuvį išeidama. Taip buvo ir šiandien. Tik ši diena kažkuo ypatinga. Mergaitė dar nežino, kad ta diena amžiams įstrigs jos atmintyje... nežinia kodėl.

Štai jie eina link kepyklos. Eiti liko dar geras kelio galas, o kepamos duonos kvapas jau kutena nosį, versdamas paspartinti žingsnį. Jie stovi eilėje, ilgoje... Mergaitė laksto aplinkui čiauškėdama, žmonės jai šypsosi, o ji šypsosi žmonėms. Ji dar nebijo žmonių. Karšta duona degina rankas. Mergaitė linksmai svaido ją iš vienos rankytės į kitą laukdama, kol toji pravės. Ji jau įsivaizduoja, kaip atsikąs jos... akys dega vaikišku nekantrumu viską gauti tuoj pat. Šiltos duonos kąsnis lėtai tirpsta burnoje... mergaitė neskuba jo nuryti, jai patinka mėgautis. Ji laiminga. Mergaitė ir TĖVAS pasuka parko link. TĖVAS žingsniuoja lėtai, žino, kad nėra kur skubėti, o mergaitė laksto ratais aplinkui ir ragina jį paskubėti. Ji nori greičiau patekti į parką, nes ten bus Sijos ir Klijos... tuos pavadinimus gėlėms davė ji su TĖVU. Mergaitė labai mėgo pririnkti jų puokštę ir parnešti ją MAMAI... ir nesvarbu, kad ta puokštė dažniausiai nuvysdavo kol mergaitė parnešdavo ją namo. MAMA visada šypsodavosi, kai mergaitė išdidžiai ištiesdavo rankytę su gėlėm ir apsikabindavo. Mergaitei patinka, kai MAMA šypsosi...

Iš kur aš visa tai žinau? Kas ji? Dvejodama žengiu žingsnelį link jos. Mergaitė atsisuka. Pažvelgia į mane vaikiškai tyromis akimis ir nusišypso. Ji visada šypsosi žmonėms. Ji dar nebijo žmonių. Mergaitė ištiesia ranką su duona, siūlydama ją man. Jaučiu kad tuoj pravirksiu. Tiesiu ranką ir aš... tik mergaitė staiga atsitraukia, jos veide šmėkšteli išgąstis. Pastebiu, kad vėl sutemo. Mergaitės nebėra, vėl esu viena.

Ar tikrai? Be manęs čia yra dar kažkas, nuodais kvėpuoja man į nugarą. Nenoriu atsisukti, tačiau jau net kūnas manęs nebeklauso. TU... Kažkaip ir tikėjausi išvysti tavo žvėrišką snukį. Šaltas akis, veriančias mane kiaurai, cinišką šypseną, skirtą tik man. Ką čia veiki? Vėl atėjai manęs kankinti? Negana dar? O žinai, man jau tas pats. Nebebijau tavęs, Žvėrie. Paprasčiausiai nebeturiu jėgų baimei, o ir nepakeis ji nieko.

Aš sėdžiu ant kalno ir verkiu. Mano žaizdos dar šviežios. Pirmą kartą gyvenime supratau kas yra TIKRAS skausmas, ką reiškia NETEKTI, koks jausmas mylėti MIRUSĮ. Po kurio laiko pajuntu, jog nebesu viena. Pakeliu akis ir pamatau TAVE. TU tyli, nieko nesakau ir aš. Tylomis prisėdi šalia, man tai nepatinka, bet tyliu. Bėga sekundės, minutės, valandos ir tyla ima varginti. TU paimi mane už rankos, žiūri į akis ir klausi, kas nutiko. Nebegaliu tylėti... kalbu. Kalbu daugiau nei turėčiau nepažįstamam žmogui, bet jau nebegaliu tylėti... tai plėšo mane iš vidaus. Noriu nors pabandyti užlopyti skyles, kol dar nevėlu. TU klausai tylomis kol man pritrūksta žodžių. Nutylu. Tada prabyli TU. Klausau tavo žodžių lyg užkerėta, kur išmokai taip gražiai kalbėti, Žvėrie? Kalbi ilgai. Sulig kiekvienu žodžiu aš vis plačiau atsimerkiu, giliai giliai viduje surusena maža kibirkštėlė. Viltis? Bijau dabar kuo nors tikėti. Tačiau ji šildo. Laikau TAVO ranką ir jaučiuosi tvirčiau. Drebančiom kojom žengiu žingsnį ir nustembu, kad nesuklupau. TU mane laikai. Tik ar ilgai laikysi? ...kol tau reikės... Ačiū...

Bėga laikas, TU vis šalia, mes kalbamės. Jau galiu žengti ir nesilaikydama už tavo rankos. Košmarai mane vis dar lanko, bet imu tikėti... Silpnas tas mano tikėjimas dar, tačiau jis yra... Gal grįš ir ramybė?

In vino veritas... Tegu kraujas liejasi laisvai. Gerk jį, leisk jam užvaldyti tavo protą, Žvėries Drauge. Kalbėk, kalbėk... aš noriu žinoti. Man reikia nors lašelio TIESOS melo jūroje... Kalbėk. Kiekvienas tavo žodis virsta sieros rūgšties lašu ir degina...Bet aš noriu žinoti. Kalbėk... In vino veritas, Žvėries Drauge... tai ir sakyk man tiesą.

Už ką, Žvėrie? Ar TU pajėgsi kada nors man atsakyti į šitą banaliai paprastą klausimą? Už ką? Nepajėgsi, žinau, tik man nuo to niekas aiškiau nepasidaro. Šlykštu... Vis dar jaučiu tavo naguotas letenas ant savo kūno, dūstu nuo tavo troškaus alsavimo. Naktimis pašoku klykdama iš siaubo, net sapnuose tu manęs nepalieki... Jei manęs paklaustų kas yra neapykanta, aš ištarčiau tavo vardą. Ne... aš rėkčiau tavo vardą, rėkčiau, kol netekčiau balso... TU...

... ką tu čia veiki? Atėjai palydėti manęs paskutinėn kelionėn? Ak... nereikėjo, ir be TAVO pagalbos galiu pasiekti tikslą. Savo jau padarei... parodei man tikrąjį žmonijos veidą. Kągi, gal ir ačiū tau už tai... o gal ir ne. Šią akimirką jau nebesvarbu. Einu... o tu lik čia. Būk tuščia vieta, kurios niekas nelanko, tapk šešėliu, kurio niekam nereikia.. o aš einu. Ir nebesvarbu, kad lyja. Nudvėsk.

Kopti šlapia uola pasirodo kur kas sunkiau, nei maniau. Vos ne kiekvienam žingsnyje klumpu ir vis pataikau susitrenkti dar nesutrenktą vietą, nors atrodo, kad tokios jau nebėra. Jei man išauštų rytojus, mano kūnas turbūt būtų vientisai mėlynas. Tik rytojaus man nebus. Dar kelios minutės ir išvis nieko nebebus. O skausmas... keista, bet jis man teikia savotišką palengvėjimą. JO dėka aš suvokiu, kad esu vis dar gyva, kad jie manęs taip ir nenužudė. Tas malonumas suteiktas man pačiai.

Žvelgiu žemyn. Juodos bangos grėsmingai riaumodamos dūžta į nepajudinamas uolas virsdamos putom. Audra dar labiau įsisiautėjo, nors, regis, tai jau neįmanoma. Vėjas kaukdamas lenkia prie žemės medžius. Aš vargiai besilaikau ant kojų. Su kartėliu pagalvoju, kad neblogai būtų tapti viena iš tų uolų. Tada niekas nebūtų baisu – nei audros, nei vėjas, nei pats gyvenimas.

Girdžiu kaip jūra mane kviečia. Ji taip kas vakarą... Daug naktų praleidau čia, ant šios uolos laukdama kol atsiras jėgų žengti vieną vienintelį žingsnį. Tačiau įgimtas išlikimo instinktas atkakliai tam priešinosi. Vis surasdavau priežastį pasukti atgal. Ir tai galėjo tęstis iki begalybės. Tik nesitęs, nes man pavyko užmušti tą nelemtą balselį, įkyriai kartojantį, kad galima atsisakyti keršto troškimo, pamiršti, atleisti ir kurti gyvenimą iš naujo. Pamiršti ir atleisti ne man. Paprasčiausiai nežinau kas yra atleidimas, nes niekada nieko nepamirštu, o ypač kas bloga buvo. Taigi negaliu išrauti ir keršto troškimo. Per giliai jis manyje įsišaknijęs. Ėda mane vis daugiau sulig kiekviena diena, o aš negaliu nei su juo kovoti, nei jo įvykdyti, nes tam paprasčiausiai nebėra jėgų. Nebėra.

Laikas. Gana jau tų minčių ir apmąstymų, viskas jau seniai apmąstyta ir nuspręsta. Paskutinį kartą atsigręžiu į tolumoje miegantį miestą. Supūkit, nusprokit ar darykit ką norit, man jau nesvarbu... Liko tik vienas niekingas žings...

2006 m. kovo 31 d.

Misantropia / Kokia prasmė susirinkti šuns š,

2014 m. balandžio 12 d.

Misantropia / Apie stereotipus... turbūt

2014 m. balandžio 11 d.

Misantropia / Kodėl? Kodėl? Kodėl?

2014 m. kovo 31 d.

Visi dienoraščiai

Kiti šio vartotojo įrašai

Komentarai (5)

Susijusi muzika: pasirinkti

PERŽIŪRĖTI

RAŠYTI

Public_Service
2006 m. kovo 31 d. 21:29:01

Ngealiu perskaityti viso. Ne dėl to,kad turiu sutrikimų ar tingiu. Dėl to,kad kažkaip "meniškas" bandymas perteikti kažkokią "suidealintą" juodumą man atrodo vienas iš beprasmiškiausių žmonių užsiėmimų.
Nors laikau save labai tolerantišku žmogumi,bet tokie dalykai lenda per visus galus .
Neimkit asmeniškai.
Tai tik mano paprasta nuomonė.

____________________
STOP DROP AND ROLL YOU'RE ON FIRE

Atsakyti

keturkampas_nulis
2006 m. kovo 31 d. 19:44:48

Įdomus žmonių požiūris - man smagu skaityti, tai tu dar parašyk, taigi fainai. Ir jiems visai nusispjauti į tai, kas yra sudedama į tas rašliavas.

____________________
Jei aš neskraidyčiau, būčiau tiesiog paprasta kiaulė.

Atsakyti

ruko_muzika
2006 m. kovo 31 d. 18:42:25

Misantropia<<< o kodel gi ne

____________________
Mūsų ir apie Mus. http://net.niekas.eu/ http://net.niekas.eu/mk/ http://net.niekas.eu/mildak/ http://net.niekas.eu/skarolis/ ----------------------------- Sekite reklama. As rimtai. Sekite.

Atsakyti

Misantropia
2006 m. kovo 31 d. 14:51:18

O kokio tęsinio dar nori?
Pasakojimo, kaip kirmėlės ėda mergaitės lavoną?

____________________
Oooooo... what does this button do?

Atsakyti

ruko_muzika
2006 m. kovo 31 d. 14:20:51

bus tesinys?

Atsakyti

Vartotojo vardas:
Slaptažodis:	(bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas:	(reikės patvirtinti)

Naujienos	Dienoraščiai	Stiliai
Grojaraščiai Diskusijų temos	Kūryba	Vartotojai
Komentarai	Dainų tekstai	Gairės

Albumas Daina Grupė Kita


Nuoroda su atnaujinta informacija bus atsiųsta jums.
Jūsų komentarai arba papildoma informacija, padėsianti mums greičiau papildyti duomenų bazę.
SIŲSTI PRAŠYMĄ / Grįžti į paiešką

Pasiūlė	Daina	Mėgsta
Plikas[LT]	Need You Tonight INXS	3
Sahja	Moonlight Affair Cliff Turner	1
Silentist	Sailing To Byzantium Suzanne Ciani	1
malia	Disappear INXS Tik nereikia mūsų gąsdinti....	0
DjVaids	Daydream Miranda Cosgrove	0