žvaigždės, kurias matai nakties danguje,
buvo mirę daugybe šimtmečių
žvaigždžių šviesa kuria iliuziją
iš gyvenimo visų tų metų 

dabar aš nebetikiu savo akimis
širdis turi kalbėti su manimi
kalbomis garsų, apie kuriuos užmirštama
senovinėse harmonijose
tam, kad aš galėčiau matyti


rojus - tiktai iliuzijos
kada tu jas statai aukštai danguje
ir pragaras - galutinis sprendimas
tiems, kas neturi jokio tikėjimo šiame gyvenime
jie apakinti melo
..............

čia sode, gyvenimo fontane
čia sode, paslaptingų malonumų
begimstančių

čia keliasi sėklos
iš tamsios žemės į šviesą
kad pabučiuotų saulę vėl

ji atneša man gėles
kad palengvintų skausmą
ji man atneša šviesą
kur tik karaliauja tamsa

ir kuo daugiau aš matau
tuo daugiau gyvenimas man reiškia
kadangi tau patinka laukinė žemiška svajonė
ji dainuoja savo dainą tau ir man
man nesvarbus melas slypintis už šio pasaulio
viskas, kas man svarbu, esi tu
Motinos Gamtos dovanos
padarė šį pasaulį rojumi tau ir man