|
|
|
|
|
Akimirkai užsimerkiu aš ir mirksnio nebėra.
Prieš akis praplaukia svajos visos, keista man
Dulkės vėjyje, jos, deja, tik dulkės vėjyje.
Ši daina – lašas okeane begaliniame.
Mūs darbai – smėlio pilys, nors tai neigiame
Dulkės vėjyje, mes visi tik dulkės vėjyje.
Neužtruk. Amžino nebūna nieko, tiktai žemė ir dangus
Nesulaikomas. Nenupirksi laiko, ir už pinigus visus.
Dulkės vėjyje, mes visi tik dulkės vėjyje.
|