Nuoskaudos. Drakonas Paulius.

Vakar kelias valandas sėdėjau alyne ir rašiau. Rašiau gerai, blyn, tai turėjo būti trečias antros dalies skyrius. Mano mintis kiek blaškė netoliese esantis materializavęsis vyro idealas, ko gero būtent dėl to alaus kiek padauginau, mečiau rašliavas į šoną (nors tai buvo viso vakaro tikslas) ir užkalbinau vyrą. Negaliu jo vadinti princu,nes man drakonai už išlepusius princiūgas patrauklesni, taigi jei prireiks, paminėsiu jo vardą.Bučiuojasi jis irgi taip gerai, kaip iki šiol sugebėdavo tik merginos, deja, ten kur žavūs drakonai, visad turi pasipainiot neūžaugos princai. Sulaukiau tokio gražuolio - nors ant žurnalo viršelio snukį kabink, bet asmenybės į lovą vestis nė kiek nesinori. Deja, kaip minėjau, alučio įkaliau daugiau nei planavau, tad buvau itin draugiška visiems. Iki tos akimirkos, kol baisusis princas nepradėjo temptis (Taip, per jėgą!) manęs už  kampo. Labai gaila, kad mano svajonių drakonui tai arba nerūpėjo, arba jis bijojo kištis. Tokia ten ir svajonė. Pati savo užslėptu kiaušų spardymo talentu išsivadavau ir pabėgau namo. Gailiuosi, kad tobulas vyras praėjo pro šalį ir aš net nepamojavau jo dailiai plaukų uodegėlei, gailiuosi, kad pamečiau per 20psl - viso vakaro darbą. Nei sekso, nei darbo, blah, daugiau su alumi neprasidėsiu.