Naktys ant balto atlaso -
Niekaip nesulaukt pabaigos.
Laiškų, kiek prirašęs, 
Neketinu adresuot.

Nepastebėdavo grožio
Šios akys anksčiau.
Tiesa, kame slypi ji
Jau daugiau nemačiau.

Nes aš myliu.
Taip! Tave myliu.
O, kaip tave myliu!

Įdėmiai stebiu žmones -
Už rankų laikos vieni.
Štai jie gali suprasti, 
Kaip dabar man širdy.

Kai kas aiškinti bando:
Galvojimu čia nepadėt
Jau ko pats panorėjai,
Tam nutikti vistiek.

Nes aš myliu.
Taip! Tave myliu.
O, kaip tave myliu!
O, kaip tave myliu!

RAUDA VĖLUMOJ

Giliai į save tirštėjančią tamsą įkvėpk,
Kaip kambariuos gęsta šviesos stebėk.
Butukų gyventojai randa ko parypuos: 
Ir vėlei diena šuniui ant uodegos.

Aistroj meilužiai grumias viens kito glėby
Viengungis šaukiasi meilės - neturi jos gi.
Jauna mama duoda sūneliui pažįst.
Pagyvenusiems noris į jaunystę sugrįžt.

Šviesulys kietaširdis, kurs valdo naktis,
Visai be spalvų palieka mūsų akis.
Raudona į pilką, iš geltonos - balta
Mums tenka rinktis, kuri gi tikra,
O kuri tik miražas.