Das Seelenbrechen
Ihsahn

Avangardinis Ihsahn galbūt man ne tiek patinka kiek truputį popsavai truputį gotiškai artrokiškas šiuolaikinis Ihsahn, bet šis albumas vientisam klausymui, esant avantiūriškam nusiteikimui, visai veikia. Nors pirmosios kelios dainos yra gan konvencinės Ihsahn dainos, iš jų man NaCl atrodo įdomiausia, kompleksiškiausia, bet Tacit dilogija yra albumo ašis ir užduoda toną likusiai albumo daliai: tai sunkus, eksperimentinis, avantiūriškas, išmušantis iš vėžių skambesys. Tacit 2 man net priminė Leprous'ų Contaminate Me (ogi Coal albumas išleistas tais pačiais metais ir būtent Contaminate Me vokalus atlieka būtent Einaro Solbergo svainis Ihsahn). Tacit turbūt mėgstamiausia albumo daina, išties kompleksiškų instrumentuočių kupinas gabalas. Rec, M, Sub Ater tęsia eksperimentinį skambesį, o See yra dar vienas smagus daiktas, man žiauriai priminęs Pink Floyd - One of These Days tą šaižų, kapotą, kiek elektrišką garsą, bet čia Ihsahn su savo aštriais vokalais padaro viską dar keisčiau. Apskritai, visas albumas palieka asociaciją, lyg būčiau klausęs šių dienų Ummagummos. Nežinau, ar tai gerai, bet pirmas įspūdis įdomus. Dėl to pasilaikinu ir rašau 9-etą.