Hear me, speaking
Asking why I even bother
Tell me, how you
Live from day to day
Take your time and look around
Is this utopia you've found
Sick of all of this
The suffering and we just carry on
Isn't it time we care and lose the hate
Understand our fears
But we do all that we can
Justify the means to an end
Sorry you must excuse me
I've painted my own Mona Lisa
She's fixed everything
Now I'm spoiled beyond my wildest dreams
Blind Faith we have in you
Invisible
Which direction do we choose
Predictable
Take the streets, the beaten path
Our system works for whom I ask
Yeah I have it all
The bigger house
An iron fence to keep you out
When did we all let you down
So come Messiah show us how how
Our human spirit drowns
Don't think you hear me now
No sign of you around
What is it you hope to see
Blind Faith we have in you
Invisible
Which direction do we choose
Predictable
Give us something we can use
Desirable
Cause you've done all you can do
Regrettable
And still life pushes on
With or without you
We've got to carry on
Our will, will guide us to
A place where we belong
Know there lies the truth
I am the believer who gives purpose on to you
I don't think we let you down
So come Messiah show us how how
Throw us a pure lifeline
I hope that you hear me
Too proud to be around
There's more to us than we see now
Blind Faith we have in you
Invisible
Which direction do we choose
Predictable
Self ignorance, abuse
Desirable
Cause you've done all you can do
Incredible
Aš vis grįžtu prie šito gabalo su mintim: bliamba, kaip buvo galima taip neįvertinti šito gabalo. Jis mano senajame DT dainų tope tik 30-as (berods). Dabar jaučiu laisvai eitų į top20 ir net turėtų šansų į top10 pakliūti. Galbūt jo nustūmimas žemyn yra nulemtas priedainio: ne mano mėgstamiausias priedainis DT diskografijoje. Bet daina subalansuota puikiai, turi labai aiškią struktūrą, nėra pertempta. Petručio gitaros tonas šioje dainoje (ir apskritai visame albume) yra beveik etaloninis tonas man, kaip turėtų skambėti gitara progresyviam metale. Portnojaus būgnavimas sensacingai kompleksiškas. Ir net Rudess'o indėlis yra ryškus nepaisant to, jog Rudess'o pasirodymai labiau žiba vėlesniuose (nuo Octavarium ir toliau) DT albumuose. Ir kas blogiausia (o gal labiau geriausia), yra bent trys dainos albume, kurias mėgstu dar labiau už Blind Faith. Todėl vis dažniau šiais laikais esu linkęs įvardyti Six Degrees of Inner Turbulence kaip savo mėgstamiausią DT albumą (mano ankstesnis favoritas Train of Thought po truputį išeina į antrą vietą). 10 balų šiai dainai.
Dabar man ši daina stipriai asocijuojasi su Magellan stiliumi, ypač priedainio dainavimo maniera panaši į brolių Gardnerių kapotą-akcentuotą frazę (šiuo atveju pabrėžti žodžiai "Invisible. Predictable, Desirable, Incredible)
P.s LaBrie bendradarbiavo su Gardneriais projektuose Explorers Club, roko operoje Leonardo - the Absolute Man, bei pas LaBrie Mullmuzzler'yje.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Tik dabar įsiklausiau kokia tai galinga daina, kaip subalansuota - visi instrumentai ir LaBrie turi savo karališkas partijas. Apie septintą minutę yra nuostabus orkestrinis intarpėlis. Šiuo metu tai geriausia DT daina man. Velniažin, ko anksčiau aplaidžiai pažiūrėjau į Six degrees of Inner Turbulence.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
2021 m. vasario 23 d. 19:44:51
Aš vis grįžtu prie šito gabalo su mintim: bliamba, kaip buvo galima taip neįvertinti šito gabalo. Jis mano senajame DT dainų tope tik 30-as (berods). Dabar jaučiu laisvai eitų į top20 ir net turėtų šansų į top10 pakliūti. Galbūt jo nustūmimas žemyn yra nulemtas priedainio: ne mano mėgstamiausias priedainis DT diskografijoje. Bet daina subalansuota puikiai, turi labai aiškią struktūrą, nėra pertempta. Petručio gitaros tonas šioje dainoje (ir apskritai visame albume) yra beveik etaloninis tonas man, kaip turėtų skambėti gitara progresyviam metale. Portnojaus būgnavimas sensacingai kompleksiškas. Ir net Rudess'o indėlis yra ryškus nepaisant to, jog Rudess'o pasirodymai labiau žiba vėlesniuose (nuo Octavarium ir toliau) DT albumuose. Ir kas blogiausia (o gal labiau geriausia), yra bent trys dainos albume, kurias mėgstu dar labiau už Blind Faith. Todėl vis dažniau šiais laikais esu linkęs įvardyti Six Degrees of Inner Turbulence kaip savo mėgstamiausią DT albumą (mano ankstesnis favoritas Train of Thought po truputį išeina į antrą vietą). 10 balų šiai dainai.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2013 m. lapkričio 24 d. 11:36:11
Dabar man ši daina stipriai asocijuojasi su Magellan stiliumi, ypač priedainio dainavimo maniera panaši į brolių Gardnerių kapotą-akcentuotą frazę (šiuo atveju pabrėžti žodžiai "Invisible. Predictable, Desirable, Incredible)
P.s LaBrie bendradarbiavo su Gardneriais projektuose Explorers Club, roko operoje Leonardo - the Absolute Man, bei pas LaBrie Mullmuzzler'yje.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2012 m. balandžio 20 d. 19:22:47
Tik dabar įsiklausiau kokia tai galinga daina, kaip subalansuota - visi instrumentai ir LaBrie turi savo karališkas partijas. Apie septintą minutę yra nuostabus orkestrinis intarpėlis. Šiuo metu tai geriausia DT daina man. Velniažin, ko anksčiau aplaidžiai pažiūrėjau į Six degrees of Inner Turbulence.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly