|
|
|
|
|
Nukryžiujant save
Kėkvienas pirštas kambaryje
Nukreiptas į mane
Aš noriu spjauti į jų veidus.
Bet bijau to, prie ko tai privestų
Mano pilve boulingo kamuolys
Mano burnoje dykuma
Figūros, kurias mano drąsa leistų pasirinkt parduoti
Aš ieškojau gelbėtojo
Šiose purvinose gatvėse
Ieškojau gelbėtojo
Po šitais purvinais užklotais
Aš pakeliu rankas į dangų
Įkalu dar vieną vinį
Tiesiog Dievui reikia
dar vienos aukos
Kodėl mes
Nukryžiuojame save
Kėkvieną dieną?
Aš nukryžiuoju save
Ką aš bedaryčiau - tau vis mažai
Nukryžiuoju save
Kėkvieną dieną
Ir mano širdis
Negaluoja būdama grandinėse
Spyris šuniui prašančiam meilės
Aš turiu kentėti
Taip, kaip aš galiu turėti savo kryžių
Aš žinau katiną vardu Velykos
Jis sako: „Kada gi tu suprasi,
mergaite, tu tik tuščias narvelis,
jei užmuši paukštį“
Aš ieškojau gelbėtojo
Šiose purvinose gatvėse
Ieškojau gelbėtojo
Po šitais purvinais užklotais
Aš pakeliu rankas į dangų
Įkalu dar vieną vinį
Man užteks kaltės jausmo
Nuosavai religijai
Pasigailėk,
Gelbėk mane,
Aš verkiu...
|