A fist will make you understand intention
To raise alarm is underhand, so I cut off the phone
I bind you up with tape and catch some TV
It's getting late, the shadows in the street are watching us
Check for fibres in the gaps between the teeth, the floorboards
Check the fingerprints, go through the trash
Maybe I just wanted some attention
Compulsion seeks its own way in rejection of the light
Every story needs to have an ending
We might as well give up all this pretending and clear the air
The night is crawling closer to the action
Your mouth is driving me into distraction, you talk too much
Well every story needs to have an ending
We might as well give up all this pretending and clear the air
A plague inside your home, I'm raider
Defiling all you own, raider
A cat among the crows, I'm raider
The butcher and his prose, I'm raider
O kodėl nulis like ir jokio įvertinimo? Juk tai mirtinas kūrinys, Ilgiu išsiskiriantis iš repertuaro, skambesys irgi tamsus, sunkus, šiek tiek psichodeliškas, gal ir avangardiškas. Melancholiškas, įtemptas, skausmingas. Vienas sudėtingiausių Steven Wilson kūrinių. Jau vien kiek pasako šiurpi pianino įžanga su ilgomis tylos pauzėmis. O vėliau modernios elektronikos prikištas krimsoniškas skambesys (tik ir norisi paminėti King Crimson "The Power to Believe" tokiam skambesiui apibūdinti). Gitaros skambesys lyg pats Robertas Fripas grotų. Aiškiai džiaziškas būgnų ritmas, saksofonas parėjęs lyg iš tų pačių King Crimson epiko "Lizard". Viduryje toks keistai niūrus, tylus intarpas, kaip ir Pink Floyd - Echoes. Finalas makabriškas, didžiulis, šiurpus. Šitoje dainoje po didingos kodos dar įsiterpia toks kaip ir post-finalas, kuris trunka daugiau nei 2 minutes. Krautrokiškai skamba post-finalas, čia turbūt daugiau misticizmo ir eksperimento.
Tokia kūrinio koncepcija daro efektą rimtam progroko klausytojui. Tai yra puiku. Tenka dar kartą įsitikinti, jog Wilson'as yra vienas iš tų didžiųjų šiuolaikinio progroko kūrėjų, vienas iš tų puikiųjų genijų. 10 balų neabejotinai.
Tokia ir turi būti muzika, pasakojanti serijinio žmogžužio Deniso Reiderio istoriją. Kraupi atmosfera, nerimas, skausmas, kančia, - viskas į dešimtuką. Raider preliudija prieš tai jau sudaro slogią atmosferą.
Puikus kūrinys.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
O kodėl nulis like ir jokio įvertinimo? Juk tai mirtinas kūrinys, Ilgiu išsiskiriantis iš repertuaro, skambesys irgi tamsus, sunkus, šiek tiek psichodeliškas, gal ir avangardiškas. Melancholiškas, įtemptas, skausmingas. Vienas sudėtingiausių Steven Wilson kūrinių. Jau vien kiek pasako šiurpi pianino įžanga su ilgomis tylos pauzėmis. O vėliau modernios elektronikos prikištas krimsoniškas skambesys (tik ir norisi paminėti King Crimson "The Power to Believe" tokiam skambesiui apibūdinti). Gitaros skambesys lyg pats Robertas Fripas grotų. Aiškiai džiaziškas būgnų ritmas, saksofonas parėjęs lyg iš tų pačių King Crimson epiko "Lizard". Viduryje toks keistai niūrus, tylus intarpas, kaip ir Pink Floyd - Echoes. Finalas makabriškas, didžiulis, šiurpus. Šitoje dainoje po didingos kodos dar įsiterpia toks kaip ir post-finalas, kuris trunka daugiau nei 2 minutes. Krautrokiškai skamba post-finalas, čia turbūt daugiau misticizmo ir eksperimento.
Tokia kūrinio koncepcija daro efektą rimtam progroko klausytojui. Tai yra puiku. Tenka dar kartą įsitikinti, jog Wilson'as yra vienas iš tų didžiųjų šiuolaikinio progroko kūrėjų, vienas iš tų puikiųjų genijų. 10 balų neabejotinai.
Silentist, viskas su laiku. Mėgstu 10cc, dažnai jų klausau, bet stengiuosi nepadauginti su mažaverčiais komentarais. Kai turiu kažkokią vertingą mintį apie klausomą dainą, tada jau nepagailiu savo laiko ir rašteliu komentarą.
Rūta, taip, nemokamas Spotify turi fiksuotą maišymo režimą, neįmanoma klausytis dainų iš eilės. Todėl nemokamas Spotify yra iš esmės useless dalykas (bent jau man, kuris daug ko klauso albumais ir preferably be reklaminių intarpų)
malia, INXS - Disappear ketvirtą dieną iš eilės? Gera daina, bet negi taip nėra idėjų kažką kitokio pasiūlyti? Tikrai atsibosta ir nuvilia tokie siūlymai
Einarui. Spotify, kiek pamenu, neleidžia paprastam vartotojui klausytis VISO albumo. Nepamenu, nes senokai moku. Nežinau, ar labai skiriu garso kokybę, bet kad negalėdavau klausytis albumų nemokamoj versijoj, prisimenu labai gerai.
2017 m. balandžio 23 d. 08:19:58
Tokia ir turi būti muzika, pasakojanti serijinio žmogžužio Deniso Reiderio istoriją. Kraupi atmosfera, nerimas, skausmas, kančia, - viskas į dešimtuką. Raider preliudija prieš tai jau sudaro slogią atmosferą.
Puikus kūrinys.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2014 m. lapkričio 16 d. 16:34:41
O kodėl nulis like ir jokio įvertinimo? Juk tai mirtinas kūrinys, Ilgiu išsiskiriantis iš repertuaro, skambesys irgi tamsus, sunkus, šiek tiek psichodeliškas, gal ir avangardiškas. Melancholiškas, įtemptas, skausmingas. Vienas sudėtingiausių Steven Wilson kūrinių. Jau vien kiek pasako šiurpi pianino įžanga su ilgomis tylos pauzėmis. O vėliau modernios elektronikos prikištas krimsoniškas skambesys (tik ir norisi paminėti King Crimson "The Power to Believe" tokiam skambesiui apibūdinti). Gitaros skambesys lyg pats Robertas Fripas grotų. Aiškiai džiaziškas būgnų ritmas, saksofonas parėjęs lyg iš tų pačių King Crimson epiko "Lizard". Viduryje toks keistai niūrus, tylus intarpas, kaip ir Pink Floyd - Echoes. Finalas makabriškas, didžiulis, šiurpus. Šitoje dainoje po didingos kodos dar įsiterpia toks kaip ir post-finalas, kuris trunka daugiau nei 2 minutes. Krautrokiškai skamba post-finalas, čia turbūt daugiau misticizmo ir eksperimento.
Tokia kūrinio koncepcija daro efektą rimtam progroko klausytojui. Tai yra puiku. Tenka dar kartą įsitikinti, jog Wilson'as yra vienas iš tų didžiųjų šiuolaikinio progroko kūrėjų, vienas iš tų puikiųjų genijų. 10 balų neabejotinai.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas