Diskusijos

0

Recenzento misija: įskiepyti savo žodį ir neabejuoti pačiam juo. Recenziją sau leidžiu rašyti tik tada, kai jaučiu, kad savo nuomonę apie kažkokį darbą galiu išplėtoti iki recenzijos, o recenzija - subjektyvi nuomonė objektyviame apvalkale (aišku, tai prieštarauja tikrajam recenzijos apibrėžimui, bet remiuos savuoju principu rašydamas recenziją). Jei nesi tikras parašytu tekstu, tiesiog ištrini ir viskas. O jei recenzija veikia skaitytoją ir leidžia jam pritarti arba nepritarti, tai jau yra pasiekimas. 

"Tik apsidžiaugsiu dėl to, kad kažkas mano žodį skaito ir mano žodžio klauso, nes mano žodis nemeluoja, o tik šiuo žodžiu pareiškiama recenzento, dievinančio recenzuojamą dalyką, nuomonė."

Va toks tikėjimas savo darbu yra labiau nei pagirtinas.

Man tokia muzika visai nesuprantama, galbūt siauras mėgstamos muzikos skonis kaltas - nežinau. Nematau tokioje muzikoje nieko originalaus. Dainų tekstai - pynė, kurioje nėra pabaigos. Mano manymu grupė vidutiniokė, kurios muzika skirta ne plačiai auditorijai. Bendras mano įvertinimas būtų 6 su minusu. Na, bet ką aš išmanau. Nesigauna sąžininga, kai tarkim klasikas vertina metalistą ir atvirkščiai. Gal tada geriau apskritai nevertint. Nežinau.

Kadangi aš smuiku groti net nesu bandęs, atvirkščiai nei jūs, tai apie techniką ničnieko nenusimanau. Aš tik atkreipiu dėmesį į tai, kad gražiai groja. Na, smuikas man yra instrumentas numeris 3 gražiausiai skambančių klasėje, tai savaime suprantama (lenkia tik violončelė ir vargonai)

Tikrai gera recenzija. Perskaičiusiam tikrai turėtų panyžti pasiklausyti albumo. Žiūrėjau ir aš juos youtubėje - neprastai, nors garsas gan skystas ( įrašo kaltė). Kas dėl smuikininkės - manau ji savamokslė arba pradedančioji mokytis. Sprendžiu iš rankos pastatymo (riešas paguldytas, lyg kapelų muzikanto) ir groja visad pirmoje pozicijoje, mažas vibrantas.

Šiandien kiek galėjau, tiek prisėsdavau prie jos nuo pietų iki pat vakaro. Taip ir parašiau tokią, pasak tavęs, gerą recenziją. Na, įvaizdis jo, jie rengiasi kaip XX a. pradžios, galbūt XIX a. pabaigos stiliumi. Jo, šita instrumentinėmis galimybėmis labai turtinga. Ir originali savo kompozicijomis. 

Gera recenzija Einarai. Man irgi šita grupe kažkokio tokio šarmo turi, nors šiaip aš nemėgstu juodmetalio, bet šitie geriau už tuos anuos juodaveidžius. Na kažkaip dauguma black grupių tiesiog naudoja vien cream vokalą, ir drožia tuos vien tuos minorinius pustonius ir pan, tremolo būdu, o pas šituos ir fleitikes, smuiko gali išgirst, nors dar folk metal tai daro, bet čia jau kitas reikalas. Šitie savo kažkokia vistiek ,,harma'' išlaiko, o dar įvaizdis kas be ko, ne juodai baltas ,,corpse paint''( nors ir tie visai įdomiai atrodo, o kai buvau mažas tai biški ir šokiravo) bet šitie kažkaip lyg ir senoviškai ar kaimiškai apsirengę, jau dėl to irgi išskirtiniai.