... Šiaip gana smarkiai praeity mėgau + pasirodo, vis dar tebemėgstu šią grupę >Orkestro Manevrai Tamsoje 2023 ' Bauhaus Staircase < , tol net ir nesumoju, ką doro čia šiuo metu galėčiau pasakyt ...
____________________
* ... Juk iš tikrųjų Mintys & Svajonės pernelyg dažnai savivaliauja : Jos kada panorėjusios ateina, kada panorėjusios - išeina .. Toks jausmas, tarsi Jos būtų savarankiški, Nuo Niekieno Norų Nepriklausomi & Gyvi Padarai .. Yep's ... * ;-]
Galvoju, kadangi man pastaruoju metu neprastai sekasi susidraugauti su 9-ojo dešimtmečio muzikos grupėmis, pabandysiu pasižiūrėt ir į tai, ką šiais laikais daro OMD. Nusivylimas. Man šitas albumas ganėtinai prėskas, daug minimalistinio synthpop. Minimalizmas yra įdomus tada, kai tu sukuri specifinę atmosferą, nuotaiką, suteiki garsui tam tikrą charakteringą, naujovišką spalvą. Bet čia yra standartiniai sintetiniai 80-ųjų garsai, visiškai nieko naujo. Melodiškai dainos irgi gal net kiek per paprastos, kas visiškai įkrenta į new wave kategoriją, bet pasikartosiu, tai skamba mažų mažiausiai atgyvenusiai, o gal ir net ne visai kokybiškai.
Aš tik Bauhaus Staircase laikyčiau viena kažkiek įdomesne daina albume, nes sintezatoriai tikrai daug dirba šioje dainoje, yra gan įdomių, dinamiškų antraplanių sintezo partijų visoje dainos trukmėje. Nors man daina melodiškai dar nėra pakankamai įtraukianti, bet tai pasitarnauja kaip pavyzdys, ko aš tikiuosi iš new wave muzikos aranžavimo klausimu. Galbūt kažko dar tokio esama ir Anthropocene, bet daina per daug ištęsta ir lyrinė idėja tokia iki galo nuvalkiota, kad man daina patiko mažiau... ir kitos dainos patiko vis mažiau ir mažiau, iš kai kurių net sunku kažką pasiimti. Pavyzdžiui, nors perklausiau albumą prieš kelias valandas, jau vargiai ką beatsimenu apie Where We Started arba Kleptocracy. Nuobodokos dainos. Slow Train, atrodytų, turi stipresnių sintezatoriaus tonų, bet daina tokia geležinė, statiška, be nuotaikos, kad jie neįpučia energijos klausytojui. Nors iš konteksto kiek pozityviau išsiskyrė emocinga baladė Veruschka. Albumą uždarančios Evolution of Species ir Healing, sakyčiau, irgi aukščiau vidurkio. Evolution of Species gal kiek panaši į Anthropocene, bet kompaktiškesnė ir gal turinti kiek stipresnę spalvą, sintezatoriai pagaliau skamba nebe negyvai. Healing turi pozityvaus svajingumo, ko nebuvo visame albume.
Albumą vertinu griežtai: 6 balais. Labai vidutiniškas, neintriguojantis synthpop'o darbas.
Richardo Tandy (ELO) klaviatūrų paletė buvo svarbi grupės garso sudedamoji dalis, ypač albumuose „A New World Record“, „Out of the Blue“, „Discovery“ ir „Time“.
Tai 10 balų sistema daug universalesnė nei 5. Be to, jau dabar aktyvumas yra mažokas, grįžus prie penkiabalės sistemos bus labai daug dainų, kurios gauna nulį. Iškritimas bus randomizuotas, o ne žmonių apspręstas.
Tai, kad tamsta nerandi už ką balsuot, dar nėra argumentas daryti visiems taikomas balsavimo taisykles. Be to, juk žinai, jog nebūtina balsuot už viską, gali duot 10, 9, 8, 7 ir 6, likusių penkių balų nebūtina paskirti.
Jau kuris laikas nebebalsuoju LT top 30, nes negaliu išrinkti 10 variantų, o balsuoti už beleką nenoriu. Lietuviai nesukuria tiek gerų dainų, o jei ir sukuria tai čia nepatenka. Siūlau mažinti iki 5 pasirinkimų
2024 m. balandžio 25 d. 14:30:21
... Šiaip gana smarkiai praeity mėgau + pasirodo, vis dar tebemėgstu šią grupę >Orkestro Manevrai Tamsoje 2023 ' Bauhaus Staircase < , tol net ir nesumoju, ką doro čia šiuo metu galėčiau pasakyt ...
____________________
* ... Juk iš tikrųjų Mintys & Svajonės pernelyg dažnai savivaliauja : Jos kada panorėjusios ateina, kada panorėjusios - išeina .. Toks jausmas, tarsi Jos būtų savarankiški, Nuo Niekieno Norų Nepriklausomi & Gyvi Padarai .. Yep's ... * ;-]
2024 m. balandžio 24 d. 05:19:13
Galvoju, kadangi man pastaruoju metu neprastai sekasi susidraugauti su 9-ojo dešimtmečio muzikos grupėmis, pabandysiu pasižiūrėt ir į tai, ką šiais laikais daro OMD. Nusivylimas. Man šitas albumas ganėtinai prėskas, daug minimalistinio synthpop. Minimalizmas yra įdomus tada, kai tu sukuri specifinę atmosferą, nuotaiką, suteiki garsui tam tikrą charakteringą, naujovišką spalvą. Bet čia yra standartiniai sintetiniai 80-ųjų garsai, visiškai nieko naujo. Melodiškai dainos irgi gal net kiek per paprastos, kas visiškai įkrenta į new wave kategoriją, bet pasikartosiu, tai skamba mažų mažiausiai atgyvenusiai, o gal ir net ne visai kokybiškai.
Aš tik Bauhaus Staircase laikyčiau viena kažkiek įdomesne daina albume, nes sintezatoriai tikrai daug dirba šioje dainoje, yra gan įdomių, dinamiškų antraplanių sintezo partijų visoje dainos trukmėje. Nors man daina melodiškai dar nėra pakankamai įtraukianti, bet tai pasitarnauja kaip pavyzdys, ko aš tikiuosi iš new wave muzikos aranžavimo klausimu. Galbūt kažko dar tokio esama ir Anthropocene, bet daina per daug ištęsta ir lyrinė idėja tokia iki galo nuvalkiota, kad man daina patiko mažiau... ir kitos dainos patiko vis mažiau ir mažiau, iš kai kurių net sunku kažką pasiimti. Pavyzdžiui, nors perklausiau albumą prieš kelias valandas, jau vargiai ką beatsimenu apie Where We Started arba Kleptocracy. Nuobodokos dainos. Slow Train, atrodytų, turi stipresnių sintezatoriaus tonų, bet daina tokia geležinė, statiška, be nuotaikos, kad jie neįpučia energijos klausytojui. Nors iš konteksto kiek pozityviau išsiskyrė emocinga baladė Veruschka. Albumą uždarančios Evolution of Species ir Healing, sakyčiau, irgi aukščiau vidurkio. Evolution of Species gal kiek panaši į Anthropocene, bet kompaktiškesnė ir gal turinti kiek stipresnę spalvą, sintezatoriai pagaliau skamba nebe negyvai. Healing turi pozityvaus svajingumo, ko nebuvo visame albume.
Albumą vertinu griežtai: 6 balais. Labai vidutiniškas, neintriguojantis synthpop'o darbas.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas