Manau, kad yra kažkas panašaus į ateivius. Ir tai ne rusai, ne kinai. Gali būti nenustatyti dimensijų, gali būti visko

Arba man demencija, bet aš jais tikiu

Įdomus klausimas. Turėdamas cheminį išsilavinimą žinau, kad termodinamikos dėsniais remiantis gyvybės susiformavimo tikimybė yra tokia absurdiškai artima nuliui, kad jau ir gyvybė Žemėje yra verta pasakymo laimingas atsitiktinumas. Bet yra vienas didelis bet – Visatos matmenys yra nežinomi. Net yra spekuliacijų, kad Visata yra beribė. Tai grynai objektyviai žiūrint, mes turime labai mažą tikimybę, bet labai didelę erdvę jai išsipildyti. Gyvybės egzistavimo tikimybė bus proporcinga šių dviejų dalykų sandaugai. Tai:

Labai maža tikimybė atsirasti gyvybei atsitiktiniame taške * labai didelis Visatos tūris = kažkokia tikimybė atsirasti gyvybei bet kur Visatoje.

Tai objektyviai tą pamatuoti tikrai yra sudėtinga ir visi astrobiologai teoretikai gali taikyti kokius tik nori modelius savo prognozėms, bet tai tebus tik spekuliacijos arba, dar blogiau, konspiracijos teorijos (visi mokslininkai, kurių sritis prasideda raidėmis astro-, yra linkę nukvakti kažkuriuo gyvenimo momentu ir pradėt skleisti labiau religinius įsitikinimus nei mokslines tiesas).

Aš asmeniškai gyvybe kitose planetose labiau netikiu negu kad tikiu. Nes aš linkęs kvestionuoti begalinės Visatos vaizdinį, man begalinė materija labiau primena metafizinį pasaulį (sapną) negu kad fizinį pasaulį (realybę). Ir esu linkęs tikėti, kad ta absurdiškai maža tikimybė nusveria absurdiškai didelį tūrį. Bet su šiuo požiūriu vis tiek yra daug lankstumo. Mes pagal savo Žemės standartus gyvybę suprantame kaip anglies chemija paremtus saviorganizacinius mechanizmus, kurie geba daugintis ir kuriems būtina vandeninė terpė. Žemiau žmonės diskutavo, kad nežemiška gyvybės forma nebūtinai bus panaši į žmogų ar net į bet kurią žemišką gyvybės formą. Aš pasakysiu net dar drąsiau: nežemiška gyvybės forma nebūtinai turės tą patį cheminį veikimo pagrindą ir funkcijas. Gyvybės Marse paieškos remiasi į tai, kad Marse yra/būta vandens. Bet juk gali būti ir tokių struktūrų, kurios dauginasi ir net turi tam tikrą genetinę informaciją savyje, bet metabolizmas visai neparemtas vandeniu ir pats funkcionavimas gali remtis apskritai net ne anglies chemija. Aš manau, kad yra nepalyginamai didesnė tikimybė atrasti kitaip gyvenančius ir besidauginančius organizmus negu kad DNR/RNR replikuojančius, organinius baltymus besigaminančius vandeninės terpės žemiškus organizmus. 

Ir yra pragmatinis aspektas: jei ir yra nežemiška gyvybė, gal ji mums visiškai nepasiekiama, nes yra už daugiau šviesmečių negu kad fiziškai galime stebėti savo instrumentais. Ir ar tuomet jos buvimas mums kažkuo svarbus? Ir net jei ir svarbus, mes to niekada nesužinosim (įžengiame į filosofiją). 

Ai, ir dar apie Marsą – net jei ten bus rasta gyvybė, ji greičiausiai bus žemiškos kilmės. Sunku būtų patikėti, kad dviejose planetose vienos žvaigždės sistemoje gyvybė galėjo atsirasti dviem skirtingais mechanizmais, toks scenarijus man praktiškai susiveda į žodį neįmanoma.

Tikiu, nes visata yra beribe ir manau, kad tikrai kazkur yra kitu gyvybes formu.

Tikiu. O argumentu cia ir taip pilna ; ]

Net ir tai būtų per daug panašu į tai, ką mes turime. Tai vargiai bus kažkas panašaus, o mes negalime prisifantazuoti apie tai, ko visiškai nežinome. Mokslininkai mano, kad net gali egzistuoti gyvybė žvaigždėse, plazmoje.

Pagal atsitiktinumo teoriją - tas tai taip. Bet taipogi kvaila manyti, kad ta gyvybė kažkuo primins žmones [ar net bus daug pranašesnė už žmones]
Gali būti ir į dumblius, ir į moliuskus panašaus pavidalo arba sandaros...

O užsiciklinus ties Spielbergo ar Camerono sci-fi filmais, galima pradėt fantazuot, kad tie kosminiai praeiviai (nes ateiviai ateidineja, o praeiviai praeidineja) tik zuja ir zuja virš mūsų su tom skraidančiom lekstem ar taburetėm, nes daugiau neturi ką daryt, tik grobstyt pavienius zmones, tik Žemę skenuoti ir viską nuo mūsų kopijuot - pradedant skridimo erdve būda, baigiant mūsų atsinaujinančia žemės ūkio technika ar.. naujausių "toyota" modeliais, pavyzdziui

Tikėt gal ir tikiu, bet tik ne taip įsivaizduoju, kaip siaubo filmuose piešia: būtinai dvirankiai, dvikojai ir būtinai turi kažkuo skraidyti.
no way.
Labiau juos gretinčiau prie kokių kerpių ar uogų, nei žmonių ar bezdžionių. Ir nebūtinai "jie" turi įsėst mus kopijuodami į kokį kosminį laivą primenančią skraidančią lėkštę ar bliūdą.
Jie gali, manau, gyventi, daugintis, keliauti arba nekeliauti daug subtiliau, nei mes pajėgtume įsivaizduot (kodėl jie būtinai turėtų copy'juoti mūsų pavidalą ir skraidančius padargus?? Juk plinta, juda viskas nebūtinai taip, kaip žmonės...)

Stephenas hawkingas tai pasake, ir tikrai kvaila manyti kad mes vieninteliai is visos visatos.

Zinoma tikiu. Kaip kad kazkas sake, butu kvaila manyti kad visoje visatoje, is milijardu planetu, tik vienoje zemeje egzistuoja gyvybe.

Gal ir yra ta gyvybė kitose planetose,tik galbūt ne tokią kokią mes įsivaizduojame(galbūt tai yra kokios dalelytės mikroskopinės ar pnš.,mano fantazija taip įsivaizduoja tą kitokią gyvybę),bet ,tipo,kad žmonės gyventų kitose planetose nelabai tikiu,nebent ten taip toli,kad mokslininkai jokiais būdais to dar nepasiekė...

Pritariu...

taigi manai su musu technologijom lengva rasti gyvybe tarp 1,000,000,000,000+ visatu kur dar x30 planetu? ir kur yra uz milijardu milijonu begalybiu km? taigi tikrai yra gyvybe kituose planetuose, tik gal ne tokia kaip mes isivaizduojam kad ten namus turi ir t.t. bet pvz bakterijos, kokie playkiojantys padarai planetu jurose kaip "Titane" Jupiterio menuly.

Aha suseda mokslininkai prie alaus bambalio ir spelioja... O ten tie visi tyrimam issisusti zondai siaip skraido, kad atrodytu jog kazka tyria. Bet gi tu geriau zinai, nes tu nesidomi, o klausai.

nezinau neapsimoka dometis, nes va patys mokslininkai nieko neissiaiskina tik spelioja...

Ačiū už pasiūlymą. Žinai, perskaičius tris knygas, pamačius apie 10 filmų ir perskaičius žurnalą apie astronomiją, atrodo, kad gal ir turėčiau ką nors žinoti. Bet pasirodo ne. Tai tada dar galima būtų pridėti, kad buvau Molėtuose, observatorijoj du kartus. Ir važiuosiu dar du kartus kitais metais, nes domiuosi. Bet ką žinau, juk tu nesidomi, bet klausai..

na nezinau nezinau Nes man ir nesvarbu, bet tau linkiu nuvykti i apservatorija Moletose

https://en.wikipedia.org/wiki/Europa_(moo n)

Galiu dar įkelti puslapį, kur rašo, kad Marso palydovas yra tuščiaviduris, kas kaip ir panaikina marsiečiukų, gyvenančių jo viduje, galimybę. https://en.wikipedia.org/wiki/Phobos_(moo n)

ir jei jau tu toks isitikines, ikelk cia man internetini puslapi, kur raso, kad Jupiterio palydove tikima jos gali buti gyvybe> Juk tu tuo sakei domiesis....

as nelabai domiuosi tai (nors kai kiti kalba idomu) bet cia neseniai vaziavom i exkursija ir Pasakojo apie marso palydova.... (patikek man ten buvo idomu tad labai idemiai klausiau)...