FESTIVALIO RECENZIJA | Granatos Live 2014: vis dar nokstantis festivalis

Diskusijos

0

nors ir nebuvau granatose, bet zinau, kad sudas yra tie bastile ir newmanas. eilines vaiku zvaigzdutes.

Truputį pasivėlinau, eilės tikrai žiaurokos, nors kaip supratau tos dvi valandos, kurias atstovėjom, nebuvo blogiausias variantas. Užtai pasivaikščiojom penkis kilometrus nuo Pravėniškių prieš tai per lietų. Bet visai fun buvo . Bėda tik ta, kad teko praleisti tiek Monkey Tank, tiek Freaks on Floor, kas praktiškai reiškė, kad penktadienio programoj nieko įdomaus kaip ir nebeliko.

Ką pavyko pamatyti:

Sindikatas: Na, nieko naujo, viskas matyta, nors ir dar gan kokybiška. Yra neblogų gabalų, energija irgi yra, bet neveža ir tiek.

Bastille: Aš irgi panašiai, žinojau dvi dainas gal, bet studijiniam skambėjo visai neblogai. Deja, tik studijiniam. Šiaip tai yra eilinė šūdina ir išpjarinta electro grupė be jokio originalumo ir bent kiek į muziką panašesnio skambesio. Nesitikėjau stebuklų, bet ir nesitikėjau tokio pravalo.

Garbanotas Bosistas: Girdėjau gal antrą kartą tik, bet nežinau, ar čia po Bastille fiasko, ar šiaip kažkas galvoj susimaišė, kad taip gavosi, jog man visai patiko. Ne mano stilius, bet daro jie viską gerai ir savo atsipalaidavimu bei ta jų muzikoj tvyrančia vos ne jamaikietiška dvasia sugeba užkrėsti visus klausytojus.

Vat tai, kad pradėjai tik nuo WL, sakyčiau, buvo klaida antroj dienoj .

Alice Way: Neblogai skambėjo ir įrašuose, bet gyvas atlikimas ir šis pasirodymas ant scenos praktiškai pavertė mane šios merginos gerbėju. Taip, tai pop muzika, bet išties labai kokybiška, turinti prasmę. Ir pačiai atlikėjai nelabai įmanoma turėti rimtesnių priekaištų.

Pilnatys: Čia turbūt buvo "Granatų" atradimas. Sužinojau apie juos kai dieną prieš tai draugas parodė dainą "Robot". Iš tiesų, dar vienas puikus lietuviškas muzikinis projektas, kažkas panašaus į "Art Rock" stilių, bet įvairovės muzikoje gerokai daugiau. Puikus instrumentų valdymas, įdomios kompozicijos ir solo, geri tekstai. Puikiai.

Movo: Na, čia paprastesnis variantas, bet nedaug prastesnis. Aišku, didžioji dalis dainų žinomos - gilių prasmių ieškoti ten nereikia, bet pati muzika ir muzikantų užsidegimas grojant tikrai paperka.

"Without Letters", deja, teko paaukoti dėl galimybės stovėti pirmoje eilėje prie "Instrumenti". Bet jo, kai pamatai, kiek žmonių susirenka ties Adomaičiu ir kiek ties latviais, jau nekalbant apie auksčiau minėtas naujesnes grupes, darosi labai liūdna. Adomaitis dar gal nebūtų tokia tragedija, jei grotų, pavyzdžiui, tik instrumental muziką, nes tos jo melodijos tokios visai pusė velnio. Nu bet jau kai praveria burną, nesvarbu, ar dainos tekstas, ar "bendravimas" su publika... Norisi mažų mažiausiai užsikimšt ausis arba numest jį nuo scenos.

"Instrumenti": Rašęs apie juos esu daug ir ilgai, o prieš važiuodamas į festivalį net neabejojau, kad tai bus pagrindinė vinis. Taip ir buvo. Nunešė gerokai bet kuriuos kitus jame grojusius ir eilinį kartą paliko tik vieną klausimą: "Kodėl tokio lygio grupė vis dar groja scenose greta Adomaičio surinkdama mažiau žiūrovų nei jis, o ne kur nors UK/US greta pasaulio geriausiųjų?" Honestly, pasakysiu skambiai, bet sąžiningai: net mano nuo vaikystės mylimi "Aerosmith" koncerto metu nepadarė tokio įspūdžio, kokį kas kartą (matau juos trečią kartą) palieka "Instrumenti". Pure awesomeness.

Parazitų beveik neklausiau, užteko man jau jų apšildymų per Lana del Rey ir "Hurts". Šūdas ir tiek. Nėra čia apie ką daugiau kalbėt. Du barzdočiai judinantys po vieną koją prie savo pultų, "grojantys" tą pačią temą tris minutes ir dainuojantis tą pačią vieną eilutę tris minutes. Ir čia vadinasi muzika .

"Dub Fx": Na, nei nustebino, nei labai nuvylė. Eilinis repo/dub atlikėjas, kurių pilna, bet ne pats blogiausias variantas. Tik tiek, kad ažiotažas dėl jo tikrai smarkiai per didelis.

"John Newman": Daugmaž tokie patys jausmai - eilinis saldžiabalsis pop atlikėjas. Taip, dainuoja ir viską atlieka gan kokybiškai, bet kažkokio ypatingo išskirtinumo nerasta. Tiesą sakant, kai kurie lietuvių pop atlikėjai, čia pasirodę, paliko kur kas geresnį įspūdį.

"Jama & W": Matau juos antrą kartą, įspūdis šįkart silpnesnis, nes buvo daugiau autorinių dainų nei improvizacijų, kurios jiems sekasi tiesiog tobulai. Kita vertus, vis vien buvo geras pasirodymas ir reikia padėkoti grupei, kad padėjo sušilt, o tai per Newmaną ir sušalt buvau spėjęs .

"Colours of Bubbles": Gyvai matau pirmą kartą ir įspūdis taip pat puikus. Vėlgi nesuprantu, kodėl nukišta į tokį prastą laiką, bet anyway. Bent jau galima sakyti, kad muzikinė programa užbaigta aukšta nata .