"8'as maršrutas". [ial.lt nuotr.] "Mažų žmonių - dideli norai!" - sako klaipėdiečių grupė "8'as maršrutas", bet čia pat patikina, kad į muzikavimą kaip žūtbūtinį kelią į žvaigždes jie nežiūrintys ir visai nesusireikšminantys.

Tačiau grupės pelnyti laimėjimai byloja visai ką kita. Lietuvos hiphopo muzikos apdovanojimuose "8'as maršrutas" laimėjo geriausios debiutuojančios grupės nominacijoje ir netrukus išleis pirmąjį savo albumą. Grupė turi keturias sielas - vokalistę Monika Liubinaitę, MC Tomuką, MC Vezhlą ir muzikos kūrėją IJO, kurie tikina, kad lietuviškos muzikos krantus po truputį pradeda skalauti alternatyvios kūrybos bangos.

Kaip susikūrėte? Tai buvo sąmoningas veiksmas norint pakelti lietuviško hiphopo bei ritmenbliuzo lygį?

Monika: Mes visą laiką domėjomės šia kultūra ir šiais muzikos stiliais. Kiekvienas iš mūsų jau seniai darėme savo - Tomukas su Vezhlu kūrė eiles, repavo, aš dainavau. Tik kažkaip iš anksčiau buvusos didelės kompanijos, propaguojančios šią kultūrą, likome mes trise.

Tomukas: Kartą sėdėdamas namie į vieną forumą parašiau pašaipų ir juokingą tekstą, nes man nepatiko ten keliami jaunimo "bardakai". Vezhlas tai pamatęs nusprendė, jog būtinai reikia kažką daryti kartu. Tada vieno kauniečio paprašiau, jog sukurtų muziką, bet, ją išgirdęs, IJO pasiūlė savo. Jo kūryba mums labai patiko. Įrašėme vieną dainą, kitą dieną turėjome koncertą, bet kažkaip kvailai scenoje jautėmės dviese su Vezhlu, todėl į savo būrį pasikvietėme ir Moniką. Taip viskas prasidėjo.

Monika: Taip, jie pasiūlė kartu įrašyti dainą. Pagalvojau - neblogai, vis tiek nieko rimto neveikiu, o save realizuoti noriu. Sugalvojau savo partiją. Taip gimė kūrinys "Lengvai".

Gal jau esate pavadinti nauja viltimi mūsų muzikinėje padangėje?

Monika: Tikrai nemanau, kad mes kažkokia viltis. Man apskritai keista, kas mūsų "gabalą" paėmė groti "Zip FM", paskui įtraukė į savo leistą rinkinį, o vėliau dar ir apdovanojimą gavome. Keista, kad mus kalbina žurnalistai. Tačiau mes viską priimame labai ramiai, visiškai nesureikšmindami.

Muzikoje laikotės stiliaus tradicijų ar eksperimentuojate, norėdami sukurti išskirtinį skambesį?

Monika: Kad mes patys nelabai žinome, ką grojame. Tai nėra nei hiphopas, nei repas, nei popsas. Žinoma, mūsų muziką daugiausiai formuoja IJO, bet visi į kiekvieną dainą įneša savo skambesį.

Tomukas: Nesivadovaujame jokiomis taisyklėmis, neva muzika turi skambėti vienaip ar kitaip. Mūsų kūryboje susipina elektronika, džiazas, hiphopas ir kiti stiliai.

Jums sekasi visai neblogai: koncertuojate, netrukus pasirodys "Gatvės lygos" leistas albumas. Kas padarė tam įtaką - panašių projektų deficitas, išskirtinis grupės skambesys?

Monika: Nemanau, kad grupių, panašių į mus, trūksta. Kaip tik pastebiu, jog jų atsiranda vis daugiau - ypač sostinėje. Viskas tik gerėja. Džiugu, kad mes prisidedame prie tos alternatyvios muzikos bangos, kuri dabar po truputį pradeda užkariauti Lietuvą.

Monika, anksčiau žadėjai studijuoti teisę, tačiau dabar savo ateitį ketini susieti su muzika... Kodėl pasikeitė tavo požiūris?

Monika: Aišku, saugumas svarbus. Tačiau aš pasirinkau kitą kryptį, kurioje daug rizikos ir nėra tikslumo. Aš einu ten, kur noriu ir nuoširdžiai renkuosi šitą kelią. Žinau - jei stočiau kur nors kitur, po to graužčiau save. Muzika labai plati sritis ir iš jos pragyventi galima. O įstatymus ir taip moku, - šypsosi.

Dažnai sakoma, kad hiphopo europietis niekada negalės atlikti taip, kaip juodaodis. Ką jūs į tai?

Monika: Visiškai sutinku. Juokinga, kai lietuviai vaidina kažkokius reperius. Tai yra juodaodžių kultūra, kuri mums svetima... Jų net žandikaulis kitoks, pritaikytas repavimui. Mes niekada nevaidinome piktų gangsterių ir neapsimetėme, kad atstovaujame hiphopo kultūrai. Dainuojame apie tai, kas gražu, ką matome aplink, o ne apie neteisybę pasaulyje. Mes gete negyvename. Kokie mes esame, tokia ir mūsų muzika.

Ir nedainuojate apie mažules, narkotikus ar socialines baisybes...

Tomukas: Ne, tiesiog kiekvienas sukuria savo tekstus dainai ir viskas. O jie yra meniški. Manau, kad visas įdomumas ir atsiranda tada, kai tekstus galima interpretuoti savaip. Išklausius mūsų dainų norisi tai padaryti darkart ir pabandyti pasikapstyti giliau.

Monika: Mes patys kartais neapsisprendžiame, kaip žodžiai turėtų būti suprasti. Kažkas apdainuotus laukus supranta kaip marihuanos plantacijas. Mes patys žinome, kad viena daina yra apie mamą, o kitą - apie kurčią žmogų, bet niekas to nesupranta. Bet mes nesame pikti. Ir kūryba skirta tokiems pat - nepiktiems.

Pasakykite ką nors gražaus apie lietuvišką muziką.

Monika: Žmonės ypač neigiamai atsiliepia apie lietuvišką muziką. Bet man atrodo, kad popscena yra juokinga. O talentingų, gabių, entuziastingų ir profesionaliai atliekančių savo darbą žmonių tikrai yra daug. Tik jie nėra plačiai žinomi. Mes esame naujoji banga, kuri atneša permainas. Norint pamatyti muzikos ateitį, reikia pažiūrėti į kiek jaunesnius už mus. Ir tai nuteikia optimistiškai. [ve.lt]