Įspūdingas Annie Lennox balsas, kerinčios melodijos ir šaltas impozantiškas grožis kelis dešimtmečius lyg magnetas traukė ir kaustė dueto „Eurythmics” gerbėjus. Dabartiniai trisdešimtmečiai bei keturiasdešimtmečiai puikiai prisimena šią muzikos pasaulio figūrą. Ilgai dainininkė nė neįsivaizdavo galėsianti kurti savarankiškai, ji buvo tiesiog paskendusi grupės lyderio Davo Stewarto kūryboje. „Niekada nesistengiau nieko aplinkiniams įrodyti, nešaukiau: „Pažiūrėkite, štai aš!”. Tiesiog visą gyvenimą ieškau savęs ir niekaip negaliu sustoti.” Likimas nebuvo šiai moteriai šykštus – ir gerų, ir blogų dalykų atseikėjo su kaupu.
Vienturtė
Annie Lennox gimė 1954-aisiais Škotijoje. Per pačias Kalėdas. Ji – vienturtė suvirintojo ir mokyklos virėjos dukra. Motina gana anksti pradėjo skatinti mergaitę mokytis muzikos. Taigi galima sakyti, kad savotiškai nulėmė savo vienintelio vaiko likimą. Iš pradžių Annie pramoko skambinti žaisliniu, tėvo trečiojo gimtadienio proga padovanotu pianinu, vėliau susidomėjo fleita. Daug skaitė, bendravo su išgalvotais draugais ir nuolat grojo. Gimdytojai labai stengėsi suteikti dukrai tam tikrą išsilavinimą, tad atidavė ją į konservatyvių pažiūrų kalvinistinės pakraipos mergaičių mokyklą, ugdžiusią padorias, protingas ir santūrias jaunuoles, ateityje galėsiančias papuošti savo luomą. Mokslai Annie sekėsi prastai – gabi buvo tik muzikai. Taigi visą savo laisvalaikį skyrė būtent šiai veiklai: lankė chorą, graikiškų šokių būrelį (beje, jis vadinosi „Eurythmics”), grojo mokyklos simfoniniame bei kariniame orkestruose. Jos tėvas buvo komunistas ir palaikė kairiąsias politines jėgas. Aktyviai ir sėkmingai dalyvaudamas gimtojo miestelio politiniame gyvenime, savo pažiūras sugebėjo įskiepyti ir dukrai – ši dažnai mokykloje įsiveldavo į nevaikiškus ginčus dėl žmogaus teisių. Tėvas atžalą auklėjo griežtai, nuolat kontroliavo. Maištinguoju paauglystės periodu Annie aršiai nesutarė su savo gimdytojais, priešinosi jų valiai. Būdama septyniolikos, įstojo į prestižinę Londono karališkąją muzikos akademiją, bet po trejų metų, likus vos kelioms dienoms iki baigiamųjų egzaminų, mokslus metė. Tiesiog nusivylė studijomis, o ypač studentišku gyvenimu – visi vaikinai aplink buvo gėjai, o bendramokslės įsivaizdavo, jog yra būsimosios Marios Callas... „Pasielgiau kaip tikra bailė, bet pasaulis, manau, nepasigedo dar vienos fleitininkės. Klasikinė muzika ir sustabarėjusi akademijos atmosfera man buvo svetimi, turėjau rasti kitą kelią”, – taip savo maištingą žingsnį po daugelio metų apibūdino dainininkė. Tėvus toks dukters sprendimas, žinoma, labai įskaudino – dėję tiek vilčių į savo vienturtę, jie jautėsi nuvilti ir išduoti.
Duetas
Negavusi siekto diplomo, Annie turėjo imtis įvairių, su muzika nieko bendra neturinčių darbų: kartu su drauge šalia turgaus atidarė nedidelę dėvėtų drabužių parduotuvėlę, dirbo knygyne, o vėliau padavėja viename Londono sveiko maisto restorane Čia sutiko gitaristą Davą Stewartą – šis ir apvertė visą jaunos merginos gyvenimą aukštyn kojom. Vos pamatęs keistų bruožų padavėją, vaikinas paklausė: „Ar būsi mano žmona?”. Tai įvyko aštuntojo dešimtmečio viduryje. Taip neįprastai užmezgę pažintį, jau po kelių dienų jaunuoliai įkūrė grupę „Turists”, o vėliau ir kartu apsigyveno. Išleido tris albumus. Davą ir Annie siejo ne tik meilė muzikai, bet ir aistringi jausmai vienas kitam. Iširus grupei, jie išsiskyrė ir kaip pora, tačiau tai nesutrukdė šiems žmonėms likti draugais ir toliau kartu kurti. Taip gimė kur kas sėkmingesnis muzikinis duetas „Eurythmics”. Tiesa, sėkmė atėjo ne iš karto. Atlikėjai išgyveno skaudžios kritikos periodą, tada Annie apimdavo depresijos priepuoliai ir paniška atvirų erdvių baimė, tačiau idėjų neatsisakė – jų kūryba vis dėlto sulaukė atgarsio ir pripažinimo, jie darėsi vis populiaresni. Pasirodžius „Eurythmics” dainai „Sweet dreams” bei tuo metu skandalingam, lengvai siurrealistiniam šio muzikinio kūrinio vaizdo klipui, grupė akimirksniu atkreipė į save ypatingą dėmesį. Hitas pelnė pirmąsias vietas ne tik Europoje, bet ir Amerikoje. Beje, pastarojoje šalyje dėl neįprasto Lennox įvaizdžio (vyriškas kostiumas, trumpai kirpti raudoni plaukai) kilo daugybė klausimų. Imta abejoti dainininkės seksualine orientacija ir netgi lytimi, kalbėta, jog ji – transvestitas (MTV paprašė dainininkę parodyti pasą, o homoseksualai nuolat grojo „Eurythmics” dainas savo klubuose). Šios diskusijos ir visuotinis susidomėjimas buvo puiki albumo reklama. Annie ir toliau liko ištikima savo vyriškam įvaizdžiui – jie su Davu dažnai vienodai rengdavosi. Taip susiformavo ir savitas grupės stilius. Negana to, atsiskleidė puikus Annie Lennox, kaip aktorės, talentas – kiekvieną klipą, kuriame tik ji nusifilmuodavo, galima pavadinti trumpu ir intriguojančiu filmu. Daugumos nuomone, ši mergina tebuvo grupės veidas, įvaizdžio akcentas, o pagrindinės smegenys, melodijų ir tekstų autorius – Davas Stewartas. Vis dėlto, 1989-aisiais iširus „Eurythmics”, paaiškėjo tikroji tiesa. Užteko talentingajai atlikėjai išleisti debiutinį albumą „Diva” („Primadona”, 1992 m.), ir buvęs jos partneris bemat pasitraukė į šešėlį. Annie Lennox atsiskleidė kaip puiki kompozitorė, jausmingų, moteriškų ir paveikių tekstų autorė. „Diva” nominuotas kone visiems įmanomiems tarptautiniams muzikiniams apdovanojimams, šis albumas pasiekė tokias populiarumo viršūnes, apie kurias „Eurythmics” galėjo tik svajoti. Ją pripažino ir priėmė Amerika (nors ir nelabai suprato komplikuoto, avangardinių idėjų kupino kūrybinio Annie ir Davo tandemo). Tapusi žvaigžde, dainininkė įrodė, kad populiariosios muzikos gerbėjų širdis gali užvaldyti ir vyresnės nei trisdešimties metų moterys. Ši nestandartinė gražuolė įkvėpė daugybę naujų talentų, siekiančių išreikšti save nepaisant visų nusistovėjusių popmuzikos žvaigždžių standartų.
Šeima
Būdama paauglė, Annie kentėjo dėl kiekvieną žingsnį kontroliuojančių griežtų tėvų dėmesio. Iki dvidešimtojo gimtadienio ji neturėjo nė vieno vaikino. Tik pradėjusi gyventi Londone, ėmė megzti romantiškus santykius. Nuomojamuose butuose būsima žvaigždė gyveno tai su vienu, tai su kitu vyriškiu, dažnai glaudžiai susijusiu su muzikos pasauliu. Sėkminga karjera pilnatvės jausmo nesuteikė, nors ir leido skleistis kūrybiniam talentui. Labiausiai už viską Annie troško šeimos. Pagaliau 1988-aisiais dainininkė ištekėjo už filmų kūrėjo Uri Fruchtmano (panašiu metu buvusią „Bananaramos” narę, o vėliau grupės „Shakespear‘s Sister” vokalistę Siobhaną Fahey vedė ir Davas Stewartas). Po ilgų artimos sielos paieškų Annie pagaliau pasijuto laiminga. Tiesa, ši būsena truko neilgai. Netrukus po sutuoktuvių pora ėmė laukti sūnaus Danielio, tačiau berniukas gimė negyvas. Ši asmeninė tragedija privertė mūsų heroję visa galva nerti į darbą. Labai greitai ji buvo apdovanota kaip geriausia metų atlikėja, dienos šviesą išvydo naujas, deja, paskutinis „Eurythmics” albumas „We Too Are One”, kurio daina „Angel” dedikuota Annie sūneliui. 1990-aisiais Lennox ir Stewartas pagaliau nutarė išsiskirti. Šis sprendimas paskatino dainininkę pasirūpinti savo šeima. Ji nusprendė padaryti dvejų metų pertrauką ir pabandyti pastoti dar kartą. Tų pačių metų gruodį pasaulį išvydo dukra Lola. Tačiau motinystė neleido Annie užmiršti kūrybos – po dvejų metų ji išleido jau minėtą debiutinį albumą „Diva”, o po šio pristatymo gimė antroji dukra Tali. Nors dukterų gimimas ir suteikė dainininkei ilgai lauktą pilnatvės jausmą, tačiau pogimdyvinės depresijos slogutis ir nuolatinis ilgesys persekioti nenustojo.
Vienturtė
Annie Lennox gimė 1954-aisiais Škotijoje. Per pačias Kalėdas. Ji – vienturtė suvirintojo ir mokyklos virėjos dukra. Motina gana anksti pradėjo skatinti mergaitę mokytis muzikos. Taigi galima sakyti, kad savotiškai nulėmė savo vienintelio vaiko likimą. Iš pradžių Annie pramoko skambinti žaisliniu, tėvo trečiojo gimtadienio proga padovanotu pianinu, vėliau susidomėjo fleita. Daug skaitė, bendravo su išgalvotais draugais ir nuolat grojo. Gimdytojai labai stengėsi suteikti dukrai tam tikrą išsilavinimą, tad atidavė ją į konservatyvių pažiūrų kalvinistinės pakraipos mergaičių mokyklą, ugdžiusią padorias, protingas ir santūrias jaunuoles, ateityje galėsiančias papuošti savo luomą. Mokslai Annie sekėsi prastai – gabi buvo tik muzikai. Taigi visą savo laisvalaikį skyrė būtent šiai veiklai: lankė chorą, graikiškų šokių būrelį (beje, jis vadinosi „Eurythmics”), grojo mokyklos simfoniniame bei kariniame orkestruose. Jos tėvas buvo komunistas ir palaikė kairiąsias politines jėgas. Aktyviai ir sėkmingai dalyvaudamas gimtojo miestelio politiniame gyvenime, savo pažiūras sugebėjo įskiepyti ir dukrai – ši dažnai mokykloje įsiveldavo į nevaikiškus ginčus dėl žmogaus teisių. Tėvas atžalą auklėjo griežtai, nuolat kontroliavo. Maištinguoju paauglystės periodu Annie aršiai nesutarė su savo gimdytojais, priešinosi jų valiai. Būdama septyniolikos, įstojo į prestižinę Londono karališkąją muzikos akademiją, bet po trejų metų, likus vos kelioms dienoms iki baigiamųjų egzaminų, mokslus metė. Tiesiog nusivylė studijomis, o ypač studentišku gyvenimu – visi vaikinai aplink buvo gėjai, o bendramokslės įsivaizdavo, jog yra būsimosios Marios Callas... „Pasielgiau kaip tikra bailė, bet pasaulis, manau, nepasigedo dar vienos fleitininkės. Klasikinė muzika ir sustabarėjusi akademijos atmosfera man buvo svetimi, turėjau rasti kitą kelią”, – taip savo maištingą žingsnį po daugelio metų apibūdino dainininkė. Tėvus toks dukters sprendimas, žinoma, labai įskaudino – dėję tiek vilčių į savo vienturtę, jie jautėsi nuvilti ir išduoti.
Duetas
Negavusi siekto diplomo, Annie turėjo imtis įvairių, su muzika nieko bendra neturinčių darbų: kartu su drauge šalia turgaus atidarė nedidelę dėvėtų drabužių parduotuvėlę, dirbo knygyne, o vėliau padavėja viename Londono sveiko maisto restorane Čia sutiko gitaristą Davą Stewartą – šis ir apvertė visą jaunos merginos gyvenimą aukštyn kojom. Vos pamatęs keistų bruožų padavėją, vaikinas paklausė: „Ar būsi mano žmona?”. Tai įvyko aštuntojo dešimtmečio viduryje. Taip neįprastai užmezgę pažintį, jau po kelių dienų jaunuoliai įkūrė grupę „Turists”, o vėliau ir kartu apsigyveno. Išleido tris albumus. Davą ir Annie siejo ne tik meilė muzikai, bet ir aistringi jausmai vienas kitam. Iširus grupei, jie išsiskyrė ir kaip pora, tačiau tai nesutrukdė šiems žmonėms likti draugais ir toliau kartu kurti. Taip gimė kur kas sėkmingesnis muzikinis duetas „Eurythmics”. Tiesa, sėkmė atėjo ne iš karto. Atlikėjai išgyveno skaudžios kritikos periodą, tada Annie apimdavo depresijos priepuoliai ir paniška atvirų erdvių baimė, tačiau idėjų neatsisakė – jų kūryba vis dėlto sulaukė atgarsio ir pripažinimo, jie darėsi vis populiaresni. Pasirodžius „Eurythmics” dainai „Sweet dreams” bei tuo metu skandalingam, lengvai siurrealistiniam šio muzikinio kūrinio vaizdo klipui, grupė akimirksniu atkreipė į save ypatingą dėmesį. Hitas pelnė pirmąsias vietas ne tik Europoje, bet ir Amerikoje. Beje, pastarojoje šalyje dėl neįprasto Lennox įvaizdžio (vyriškas kostiumas, trumpai kirpti raudoni plaukai) kilo daugybė klausimų. Imta abejoti dainininkės seksualine orientacija ir netgi lytimi, kalbėta, jog ji – transvestitas (MTV paprašė dainininkę parodyti pasą, o homoseksualai nuolat grojo „Eurythmics” dainas savo klubuose). Šios diskusijos ir visuotinis susidomėjimas buvo puiki albumo reklama. Annie ir toliau liko ištikima savo vyriškam įvaizdžiui – jie su Davu dažnai vienodai rengdavosi. Taip susiformavo ir savitas grupės stilius. Negana to, atsiskleidė puikus Annie Lennox, kaip aktorės, talentas – kiekvieną klipą, kuriame tik ji nusifilmuodavo, galima pavadinti trumpu ir intriguojančiu filmu. Daugumos nuomone, ši mergina tebuvo grupės veidas, įvaizdžio akcentas, o pagrindinės smegenys, melodijų ir tekstų autorius – Davas Stewartas. Vis dėlto, 1989-aisiais iširus „Eurythmics”, paaiškėjo tikroji tiesa. Užteko talentingajai atlikėjai išleisti debiutinį albumą „Diva” („Primadona”, 1992 m.), ir buvęs jos partneris bemat pasitraukė į šešėlį. Annie Lennox atsiskleidė kaip puiki kompozitorė, jausmingų, moteriškų ir paveikių tekstų autorė. „Diva” nominuotas kone visiems įmanomiems tarptautiniams muzikiniams apdovanojimams, šis albumas pasiekė tokias populiarumo viršūnes, apie kurias „Eurythmics” galėjo tik svajoti. Ją pripažino ir priėmė Amerika (nors ir nelabai suprato komplikuoto, avangardinių idėjų kupino kūrybinio Annie ir Davo tandemo). Tapusi žvaigžde, dainininkė įrodė, kad populiariosios muzikos gerbėjų širdis gali užvaldyti ir vyresnės nei trisdešimties metų moterys. Ši nestandartinė gražuolė įkvėpė daugybę naujų talentų, siekiančių išreikšti save nepaisant visų nusistovėjusių popmuzikos žvaigždžių standartų.
Šeima
Būdama paauglė, Annie kentėjo dėl kiekvieną žingsnį kontroliuojančių griežtų tėvų dėmesio. Iki dvidešimtojo gimtadienio ji neturėjo nė vieno vaikino. Tik pradėjusi gyventi Londone, ėmė megzti romantiškus santykius. Nuomojamuose butuose būsima žvaigždė gyveno tai su vienu, tai su kitu vyriškiu, dažnai glaudžiai susijusiu su muzikos pasauliu. Sėkminga karjera pilnatvės jausmo nesuteikė, nors ir leido skleistis kūrybiniam talentui. Labiausiai už viską Annie troško šeimos. Pagaliau 1988-aisiais dainininkė ištekėjo už filmų kūrėjo Uri Fruchtmano (panašiu metu buvusią „Bananaramos” narę, o vėliau grupės „Shakespear‘s Sister” vokalistę Siobhaną Fahey vedė ir Davas Stewartas). Po ilgų artimos sielos paieškų Annie pagaliau pasijuto laiminga. Tiesa, ši būsena truko neilgai. Netrukus po sutuoktuvių pora ėmė laukti sūnaus Danielio, tačiau berniukas gimė negyvas. Ši asmeninė tragedija privertė mūsų heroję visa galva nerti į darbą. Labai greitai ji buvo apdovanota kaip geriausia metų atlikėja, dienos šviesą išvydo naujas, deja, paskutinis „Eurythmics” albumas „We Too Are One”, kurio daina „Angel” dedikuota Annie sūneliui. 1990-aisiais Lennox ir Stewartas pagaliau nutarė išsiskirti. Šis sprendimas paskatino dainininkę pasirūpinti savo šeima. Ji nusprendė padaryti dvejų metų pertrauką ir pabandyti pastoti dar kartą. Tų pačių metų gruodį pasaulį išvydo dukra Lola. Tačiau motinystė neleido Annie užmiršti kūrybos – po dvejų metų ji išleido jau minėtą debiutinį albumą „Diva”, o po šio pristatymo gimė antroji dukra Tali. Nors dukterų gimimas ir suteikė dainininkei ilgai lauktą pilnatvės jausmą, tačiau pogimdyvinės depresijos slogutis ir nuolatinis ilgesys persekioti nenustojo.