Iki tol, kol 1996-aisiais jis pradėjo užsiimti nauja veikla – kurti albumus ir perdarinėti senus kūrinius (kartais jo naująsias versijas išgirsdavo daugiau žmonių nei originalus), Armand‘as Van Helden‘as buvo vienas iš geriausiai saugomų paslapčių house muzikoje – tuomet jis įrašinėjo tokioms leidybinėmis firmoms, kaip „Strictly Rhythm“, „Henry St.“ Bei Logic. Taigi, įvykus persilaužimui, jis tapo vienu iš dažniausiai linksniuojamų vardų visoje šokių muzikos scenoje, apskritai. Van Helden‘as dirbo kartu su Todd‘u Terry, Erick‘u Morillo, Roger‘iu Sanchez‘u, “Masters at Work“ bei George‘u Morel‘u, su kuriais sukūrė daugybę klubinių hitų. Praėjusiame dešimtmetyje jis sukūrė ir išleido keletą lemtingų kūrinių, kurių dėka Van Helden‘o vardas minimas, kaip vieno iš populiariausių šiuolaikinių muzikos prodiuserių.
Augdamas Van Helden‘as laiką leido Olandijoje, Turkijoje ir Italijoje, mat jo tėvas buvo oro pajėgų kariškis. Jau nuo mažų dienų jis nuolat klausydavosi muzikos. Sulaukęs trylikos jis įsigijo būgnus, o praėjus porai metų jau bandė ir didžėjauti – daugiausiai tai buvo hip-hop‘as ir laisvo stiliaus muzika. Stodamas į koledžą jis gyveno Bostone ir toliau savo ateitį matė tik prie didžėjaus pulto. Nepaisant to, kad baigęs jis gavo normalų apžvalgininko darbą, jis 1991-aisiais jį metė ir pradėjo dribti remiksuotojų kompanijoje „X-Mix Productions“, kurią sukūręs buvo vėliau jo vadybininku tapęs Neil‘as Pettricone. Van Helden‘as taip pat buvo rezidentu Bostono klube „Loft“, kurį netrukus pavertė vienu iš populiariausių miesto naktinių pramogų vietų. Po to, kai 1992-aisiais pagrojo vieną iš savo bandomųjų įrašų šokių muzikos guru, Gladys‘ui Pizarro, Van Helden‘as išleido pirmąjį savo tikrą debiutinį singlą, „Deep Creed“ perdirbinį „Stay on My Mind“. Tai padaryti jam padėjo „Nervous Records“ įrašų kompanija.
Vėliau tai metais Van Helden‘as išleido pirmą savo singlą su Amerikos šokių muzikos kompanija „Strictly Rhythm“. Juo tapo perdaryta „Sultans of Swing“ daina „Move It to the Left“. Nors kūrinys tapo neblogu klubų hitu, jį visiškai užtemdė kitas „Strictly Rhythm“ išleistas kūrinys, 1994-ųjų „Witch Doktor“. Daina tapo pasauliniu šokių muzikos hitu ir atvėrė vaikinui kelią pas daug didesnę klubų lankytojų auditoriją. Nors jis remiksavo „Deee-Lite“, Jimmy Somerville‘o, „New Order“, „Deep Forest“ bei „Faithless“ dainas, kitu didžiuliu, „Witch Doktor“ prilygstančiu, hitu tapo Tori Amos kūrinio „Professional Widow“ nauja versija. 1996-97-aisiais metais Van Helden‘as tapo vardu, kurį linksniuodavo į priekį žvelgiantys pop muzikos atlikėjai, jis miksavo viską, nuo „The Rolling Stones, Janet Jackson ir Puff Daddy iki „Sneaker Pimps“, C.J. Bolland‘o ir „Daft Punk“. Jo paties dainos ir toliau buvo sėkmingai leidžiamos – negalima nepaminėti tokių hitų, kaip „Cha Cha“ ar „The Funk Phenomena“ bei pirmojo jo albumo, „Old School Junkies“. Po to, kai 1997-aisiais buvo išleistas retrospektyvinis geriausių jo kūrinių rinkinys, Van Helden‘as grįžo prie savo senosios repo mokyklos šaknų, įrašydamas vakarėliams skirtą ‚breakbeat‘ albumą „Sampleslayer...Enter the Meatmarket“. 1998-aisiais sekė nepilnas albumas „The 2 Future 4 U“, o 2000-ųjų viduryje Van Helden‘as sugrįžo su „Killing Puritans“. Vėliau ir toliau buvo leidžiami jo albumai: „Ghandi Khan“ (2001 m.), „Funk Phenomena: The Album“ (2003 m.), „New York: A Mix Odyssey“ (2004 m.) bei „Nympho“ (2005 m.).
Augdamas Van Helden‘as laiką leido Olandijoje, Turkijoje ir Italijoje, mat jo tėvas buvo oro pajėgų kariškis. Jau nuo mažų dienų jis nuolat klausydavosi muzikos. Sulaukęs trylikos jis įsigijo būgnus, o praėjus porai metų jau bandė ir didžėjauti – daugiausiai tai buvo hip-hop‘as ir laisvo stiliaus muzika. Stodamas į koledžą jis gyveno Bostone ir toliau savo ateitį matė tik prie didžėjaus pulto. Nepaisant to, kad baigęs jis gavo normalų apžvalgininko darbą, jis 1991-aisiais jį metė ir pradėjo dribti remiksuotojų kompanijoje „X-Mix Productions“, kurią sukūręs buvo vėliau jo vadybininku tapęs Neil‘as Pettricone. Van Helden‘as taip pat buvo rezidentu Bostono klube „Loft“, kurį netrukus pavertė vienu iš populiariausių miesto naktinių pramogų vietų. Po to, kai 1992-aisiais pagrojo vieną iš savo bandomųjų įrašų šokių muzikos guru, Gladys‘ui Pizarro, Van Helden‘as išleido pirmąjį savo tikrą debiutinį singlą, „Deep Creed“ perdirbinį „Stay on My Mind“. Tai padaryti jam padėjo „Nervous Records“ įrašų kompanija.
Vėliau tai metais Van Helden‘as išleido pirmą savo singlą su Amerikos šokių muzikos kompanija „Strictly Rhythm“. Juo tapo perdaryta „Sultans of Swing“ daina „Move It to the Left“. Nors kūrinys tapo neblogu klubų hitu, jį visiškai užtemdė kitas „Strictly Rhythm“ išleistas kūrinys, 1994-ųjų „Witch Doktor“. Daina tapo pasauliniu šokių muzikos hitu ir atvėrė vaikinui kelią pas daug didesnę klubų lankytojų auditoriją. Nors jis remiksavo „Deee-Lite“, Jimmy Somerville‘o, „New Order“, „Deep Forest“ bei „Faithless“ dainas, kitu didžiuliu, „Witch Doktor“ prilygstančiu, hitu tapo Tori Amos kūrinio „Professional Widow“ nauja versija. 1996-97-aisiais metais Van Helden‘as tapo vardu, kurį linksniuodavo į priekį žvelgiantys pop muzikos atlikėjai, jis miksavo viską, nuo „The Rolling Stones, Janet Jackson ir Puff Daddy iki „Sneaker Pimps“, C.J. Bolland‘o ir „Daft Punk“. Jo paties dainos ir toliau buvo sėkmingai leidžiamos – negalima nepaminėti tokių hitų, kaip „Cha Cha“ ar „The Funk Phenomena“ bei pirmojo jo albumo, „Old School Junkies“. Po to, kai 1997-aisiais buvo išleistas retrospektyvinis geriausių jo kūrinių rinkinys, Van Helden‘as grįžo prie savo senosios repo mokyklos šaknų, įrašydamas vakarėliams skirtą ‚breakbeat‘ albumą „Sampleslayer...Enter the Meatmarket“. 1998-aisiais sekė nepilnas albumas „The 2 Future 4 U“, o 2000-ųjų viduryje Van Helden‘as sugrįžo su „Killing Puritans“. Vėliau ir toliau buvo leidžiami jo albumai: „Ghandi Khan“ (2001 m.), „Funk Phenomena: The Album“ (2003 m.), „New York: A Mix Odyssey“ (2004 m.) bei „Nympho“ (2005 m.).