Gimęs ir užaugęs Izraelyje, Avishai Cohen‘as dažnai jungė viduriniųjų rytų ir Izraelio muziką su elektroniniu bei akustiniu džiazu. Pianino subtilybių mokytis Cohen‘as pradėjo dar būdamas vienuolikos metų, o keturiolikos susidomėjo džiazu. Po to, kai pradėjo groti vidurinės mokyklos džiazo grupėje, Cohen‘as perėjo prie elektrinio boso ir įsimylėjo Jaco Pastorius‘o muziką. Sulaukęs 16-os metų Cohen‘as įstojo į Jeruzalės muzikos ir menų mokyklą ir atliko keletą vietinių pasirodymų, kol galiausiai buvo pakviestas tarnauti Izraelio armijoje. Baigęs dviejų metų karinę tarnybą Cohen‘as vėl galėjo savo dėmesį skirti džiazui ir šįkart jis pasirinko akustinį bosą, tapusį pagrindiniu jo instrumentu didžiąją 10-ojo dešimtmečio dalį. 1992-aisiais Cohen‘as persikėlė į Niujorką, nors ten neturėjo jokių pažinčių ir vyko į visišką nežinią – tam, kad išgyventų, vaikinui teko dirbti perkraustymo bei statybų darbus. Visgi, užmezgęs keletą ryšių Niujorko džiazo scenoje, Cohen‘as pradėjo koncertuoti gyvai su tokiais žymiais atlikėjais, kaip Ravi Coltrane, Wynton Marsalis, Joshua Redman, Paquito D'Rivera, Roy Hargrove bei Leon Parker. Bene vaisingiausias bendradarbiavimas įvyko su Panamos pianistu Danilo Perez, kuris įdarbino jį 1996-ųjų metų savo disko „Panamonk“ įrašų sesijoms. Kai Cohen‘ą pastebėjo Chick‘as Corea ir jo ilgametis verslo partneris Ron‘as Moss‘as, buvo sudaryta sutartis tarp jo ir „Stretch“ leidybinės firmos. Tai leido 1997-aisiais metais dienos šviesą išvysti pirmajam atlikėjo albumui „Adama“. Po metų Corea pasamdė Cohen‘ą, kad šis grotų naujai sukurtoje akustinėje grupėje „Origin“. 2000-ųjų viduryje pasirodė albumas „Colors“, o tuomet sekė visa eilė įrašų su „RazDaz“ leidybine kompanija. Pastaraisiais metais Cohen‘as sugrįžo į gimtąjį Izraelį.