Stipriu gatvės akcentu ir daugybe žargoniškų žodžių pasižymintys, komediniai reperiai „Goldie Lookin Chain“ didžiuojasi galėdami save pavadinti tingiais žmogėnais iš Niuporto, esančio Velse. Pagrindinis žmogus grupėje, P. Xain‘as, dainas kūrė savo miegamajame, naudodamasis pigiais aparatais, kai sutiko panašius į jį stačiokus, pasivadinusius Eggsy ir Adam‘u Hussein‘u. Svaigindamiesi, gerdami, blevyzgodami ir krapštydamiesi nosis, jie surado laiko ir sukurti kelis įrašus. Netrukus, bene kas savaitę grupę papildydavo naujų narių, ir buvo išleistas savadarbis albumas. „Don't Blame the Chain“, taip vadinosi pirmasis jų darbas, kurį itin pamėgo Niuporto miesto jaunimas. Internetu paplitusi jų muzika tapo normaliu reiškiniu visoje Didžiojoje Britanijoje ir atsirasdavo vis daugiau jų perrašytų diskų. „Addiction“, „Return of the Red Eye“ bei „The Party Album“, visi tapo dykinėtojų mėgstamiausiais albumais, tačiau tuo pačiu tapo ir dideliu pokštu - „Goldie Lookin Chain“ buvo pradėti groti ne tik kompiuteriuose, bet ir radijuje.
Grupę, kurią dabar sudarė aštuoni tvirti nariai – tikino, kad klasikinę muziką atliekanti meilutė Charlotte Church buvo jų pagalbinė vokalistė tokiose dainose, kaip „Stick It in Cider“ ar „Monkey Love“, o tai tapo puikiu jauku spaudai. Church advokatai privertė atsisakyti šių žodžių ir atsiprašyti, tačiau jau buvo vėlu – vaikinai jau buvo tapę žvaigždėmis. „Rollerdisco“ tapo pirmuoju jų normaliu disku 2003-aisiais metais ir netrukus „Goldie Lookin Chain“ jau darbavosi ruošdami gyvus pasirodymus. Jie apšildydavo tokias grupes, kaip „Super Furry Animals“, „The Streets“ bei „The Darkness“, o vėliau tais metais išleido ir dar vieną singlą, dainą „Half Man, Half Machine“. Jis susilaukė sėkmės tarp gerbėjų, tačiau tikruoju bumu tapo „užkabinančios“ dainos „Guns Don't Kill People, Rappers Do“ pasirodymas. Jai išpopuliarėjus grupė buvo pakviesta į nacionalinę Didžiosios Britanijos televiziją, kur dalyvavo populiarioje laidoje „Top of the Pops“. Leidybinė kompaija „Atlantic“ pasirašė su jais sutartį ir Didžiojoje Britanijoje išleido geriausių jų dainų rinkinį „Greatest Hits“. Tai įvyko 2004-ųjų metų rugsėjį. 2005-ųjų liepą albumas pasirodė ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur jo pavadinimas buvo „Straight Outta Newport“.
Grupę, kurią dabar sudarė aštuoni tvirti nariai – tikino, kad klasikinę muziką atliekanti meilutė Charlotte Church buvo jų pagalbinė vokalistė tokiose dainose, kaip „Stick It in Cider“ ar „Monkey Love“, o tai tapo puikiu jauku spaudai. Church advokatai privertė atsisakyti šių žodžių ir atsiprašyti, tačiau jau buvo vėlu – vaikinai jau buvo tapę žvaigždėmis. „Rollerdisco“ tapo pirmuoju jų normaliu disku 2003-aisiais metais ir netrukus „Goldie Lookin Chain“ jau darbavosi ruošdami gyvus pasirodymus. Jie apšildydavo tokias grupes, kaip „Super Furry Animals“, „The Streets“ bei „The Darkness“, o vėliau tais metais išleido ir dar vieną singlą, dainą „Half Man, Half Machine“. Jis susilaukė sėkmės tarp gerbėjų, tačiau tikruoju bumu tapo „užkabinančios“ dainos „Guns Don't Kill People, Rappers Do“ pasirodymas. Jai išpopuliarėjus grupė buvo pakviesta į nacionalinę Didžiosios Britanijos televiziją, kur dalyvavo populiarioje laidoje „Top of the Pops“. Leidybinė kompaija „Atlantic“ pasirašė su jais sutartį ir Didžiojoje Britanijoje išleido geriausių jų dainų rinkinį „Greatest Hits“. Tai įvyko 2004-ųjų metų rugsėjį. 2005-ųjų liepą albumas pasirodė ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur jo pavadinimas buvo „Straight Outta Newport“.