„Grave“ – tai Švedijos death metal stiliaus grupė, susikūrusi 1986-aisiais metais.
Iš po amžius besikaupiančių žemės sluoksnių jau beveik 25 metus kyla purvino, tačiau pačio grėsmingiausio ir tikriausio Death Metal banga. Švedija – neabejotinai viena iš pagrindinių pasaulinio lygio Death Metalo grupių kalvių. Jos sūnūs „Grave“ – tai anapusinio kapų orkestro meistrai, menantys tikrąsias amžino poilsio ir nebūties realijas. Tai sielos, formavusios ne tik garsiojo Švediško, seno kirpimo Death Metalo skambesį, tačiau įtakojusios ir daugelį šio stiliaus grupių visame pasaulyje. „Grave“ – tai viena pirmųjų grupių, sugebėjusi išpopuliarėti dėl savo galingo, brutalaus ir bekompromisinio skambesio. Tai muzika, kuri per visus metus išliko tokia pati, kaip ir pradžioje – nuožmi, bejausmė ir be cukraus kalbanti apie tai, ko žmogus dažniausia vengia!
Nuo pat susikūrimo pradžios ši trijulė visada išliko viena svarbiausių ir populiariausių savo šalies grupių. „Grave“ išsiskiria tik sau būdingu skambesiu, ir tuo, kas ypač žavi ilgalaikius grupės fanatikus – ištikimybe sau, muzikai ir idėjoms. Brutalaus, pikto „Grave“ skambesio tikrai nesumaišysi su jokia kita grupe. Tai – kelių metų repeticijų, zulinimo ir paieškų rezultatai, leidę pasiekti jei ne komercinės sėkmės, tai bent jau milžiniško fanų palaikymo. Dėl šių priežasčių debiutinis grupės diskas „Into the Grave“ tapo Švediško Death Metalo klasika ir kultiniu įrašu. Tai – lyg stabas tiems, kuriems „Grave“ iki šių dienų išliko nepakeičiamais dievais. Iki šiol kolektyvas yra išleidęs devynis studijinius albumus, iš kurių žymiausias ir turbūt populiariausias – 1994 metų šedevras „Souless“: itin brandaus skambesio diskas, į grupės gerbėjų gretas pritraukęs net ir didžiausius skeptikus.
Tuo metu, kai 90-ųjų viduryje Gioteburge vystėsi melodingo Death Metalo banga, „Grave“ liko ištikimi savo pasirinktam keliui ir net nesiruošė perimti kitų grupių pavyzdžio – jie stuobriškai ir su pasididžiavimu tęsė tai, ką mokėjo geriausiai – skleidė nešlifuotą, šiurkštų ir mirtiną metalą. Būtent dėl šių priežasčių grupė išliko itin pastovi ir net iš gretų pasitraukus ilgamečiui nariui Jörgen Sandström nesiruošė sudėti ginklų.
Šiandien iš originalios sudėties grupėje likęs vienintelis Ola Lindgren, bet vos pažiūrėjus į šio veikėjo akis gali pradingt bet koks abejingumas ar abejonės jų kuriama muzika. „Grave“ kūryba – tai vis dar tas pats senos mokyklos Death Metalas: piktas, niūrus ir žudantis, žemiausio growlo vedinas uraganas. Jokio saldumo, melodingumo ar skystumo – tai „Grave“. Jūsų teismui – vos prieš kelias dienas (birželio 14) pasirodęs naujasis grupės albumas „Burial Grave“ – dar vienas švedų nemarumo įrodymas. Atrodo, jog kitas, dešimtasis opusas gali atnešti ir visišką apokalipsę. Ir jei patarlė teigia, jog „geriau vėliau nei niekada“, mes primygtinai teigiame „geriau dabar nei vėliau“! Nes po to jau gali būti tiesiog per vėlu!
Iš po amžius besikaupiančių žemės sluoksnių jau beveik 25 metus kyla purvino, tačiau pačio grėsmingiausio ir tikriausio Death Metal banga. Švedija – neabejotinai viena iš pagrindinių pasaulinio lygio Death Metalo grupių kalvių. Jos sūnūs „Grave“ – tai anapusinio kapų orkestro meistrai, menantys tikrąsias amžino poilsio ir nebūties realijas. Tai sielos, formavusios ne tik garsiojo Švediško, seno kirpimo Death Metalo skambesį, tačiau įtakojusios ir daugelį šio stiliaus grupių visame pasaulyje. „Grave“ – tai viena pirmųjų grupių, sugebėjusi išpopuliarėti dėl savo galingo, brutalaus ir bekompromisinio skambesio. Tai muzika, kuri per visus metus išliko tokia pati, kaip ir pradžioje – nuožmi, bejausmė ir be cukraus kalbanti apie tai, ko žmogus dažniausia vengia!
Nuo pat susikūrimo pradžios ši trijulė visada išliko viena svarbiausių ir populiariausių savo šalies grupių. „Grave“ išsiskiria tik sau būdingu skambesiu, ir tuo, kas ypač žavi ilgalaikius grupės fanatikus – ištikimybe sau, muzikai ir idėjoms. Brutalaus, pikto „Grave“ skambesio tikrai nesumaišysi su jokia kita grupe. Tai – kelių metų repeticijų, zulinimo ir paieškų rezultatai, leidę pasiekti jei ne komercinės sėkmės, tai bent jau milžiniško fanų palaikymo. Dėl šių priežasčių debiutinis grupės diskas „Into the Grave“ tapo Švediško Death Metalo klasika ir kultiniu įrašu. Tai – lyg stabas tiems, kuriems „Grave“ iki šių dienų išliko nepakeičiamais dievais. Iki šiol kolektyvas yra išleidęs devynis studijinius albumus, iš kurių žymiausias ir turbūt populiariausias – 1994 metų šedevras „Souless“: itin brandaus skambesio diskas, į grupės gerbėjų gretas pritraukęs net ir didžiausius skeptikus.
Tuo metu, kai 90-ųjų viduryje Gioteburge vystėsi melodingo Death Metalo banga, „Grave“ liko ištikimi savo pasirinktam keliui ir net nesiruošė perimti kitų grupių pavyzdžio – jie stuobriškai ir su pasididžiavimu tęsė tai, ką mokėjo geriausiai – skleidė nešlifuotą, šiurkštų ir mirtiną metalą. Būtent dėl šių priežasčių grupė išliko itin pastovi ir net iš gretų pasitraukus ilgamečiui nariui Jörgen Sandström nesiruošė sudėti ginklų.
Šiandien iš originalios sudėties grupėje likęs vienintelis Ola Lindgren, bet vos pažiūrėjus į šio veikėjo akis gali pradingt bet koks abejingumas ar abejonės jų kuriama muzika. „Grave“ kūryba – tai vis dar tas pats senos mokyklos Death Metalas: piktas, niūrus ir žudantis, žemiausio growlo vedinas uraganas. Jokio saldumo, melodingumo ar skystumo – tai „Grave“. Jūsų teismui – vos prieš kelias dienas (birželio 14) pasirodęs naujasis grupės albumas „Burial Grave“ – dar vienas švedų nemarumo įrodymas. Atrodo, jog kitas, dešimtasis opusas gali atnešti ir visišką apokalipsę. Ir jei patarlė teigia, jog „geriau vėliau nei niekada“, mes primygtinai teigiame „geriau dabar nei vėliau“! Nes po to jau gali būti tiesiog per vėlu!
2014 m. gruodžio 4 d. 21:03:00
Sunkūs tai sunkūs, bet reikia pasakyti, kad pasirodymai geri, tos jų instaliacijos, fantasmagoriški pasirodymai negali palikti abejingų :)