Jan‘as Garbarek‘as, kuris vertinamas už nuostabaus grožio saksofono tembrą ir stebuklingą jo skambesį, tarptautinę karjerą pradėjo 1970 metais, pasirašęs sutartį su vokiečių prodiuserio Manfredo Eicherio vadovaujama įrašų firma ECM ir išleidęs puikų albumą „Afric Pepperbird“ (Afrikos pipirų paukštis). Nors saksofonininkas muzikavo ir nemažai koncertavo su tokiais džiazo grandais, kaip klavišininkas Chick Corea ir trimitininkas Don Cherry, pasauliniu mastu Garbareką išgarsino bendradarbiavimas su neprilygstamu amerikiečių pianistu Keithu Jarretu. Džiazo klasika laikomi tokie ECM išleisti jų albumai, kaip „My Song“ (Mano daina) ir „Belonging“ (Ryšys). 1980 metais Garbarekas subūrė savo grupę, greitai pasiekusią milžiniško populiarumo, joje yra groję tokie meistrai, kaip gitaristai Billas Frisellas ir Davidas Tornas, su savo grupe Garbarekas koncertuoja ir iki šiol. Jano Garbareko muzika kiek orientuota į vadinamą world music stilių, kai įkvėpimo semiamasi įvairių kultūrų, epochų ir kraštų muzikoje. Tad nereikėtų stebėtis jo įrašų radus ne tik džiazo, bet ir klasikos bei populiariosios muzikos chart‘uose. Garbareko polinkis neužsidaryti džiazo rėmuose paskatino prieš keliolika metų – ant staiga atgimusio domėjimosi grigališkuoju choralu bangos – imtis bendro projekto su neprilygstamu senosios ir naujosios muzikos interpretatorium, kultiniu Hilliardo ansambliu.