„Led Zeppelin“ – britų roko grupė, gyvavusi 1968 – 1980 metais. Pardavusi 300 milijonų albumų, grupė yra sėkmingiausia sunkiojo roko atstovė per visą jo egzistavimo laikotarpį. Pagal pardavimus JAV grupė skaitoma komerciškai sėkmingiausia visuose žanruose po „The Beatles“. Priešistorė Praėjus trims metams po Eriko Kleptono išėjimo ir dar po aštuonių mėnesių išėjus Džefui Bekui, grupė „The Yardbirds“ 1968 metų liepos 7 dieną galutinai iširo. Jimmy Page'as, turėjęs teises į grupės pavadinimą, bei turėjęs koncertinių įsipareigojimų, buvo priverstas pradėti rinkti naują kolektyvą. Pirmas buvo pakviestas John'as Paul'as Jones'as, po to pagal dainininko Terio Rido rekomendacijas prie jų prisijungė Robert'as Plant'as, kuris savo ruožtu į grupę atsivedė būgnininką John'ą Bonham'ą. Tų metų rudenį grupė, pasivadinusi „The New Yardbirds“, surengė turą Skandinavijoje. “Su tokiu pavadinimu jūs krisite, kaip švininis cepelinas („Lead zeppelin“)”, pasakė grupės „The Who“ būgnininkas Kitas Mūnas. Neilgai trukus grupės pavadinimas buvo pakeistas į „Led Zeppelin“. 1969 – 1980 Led Zeppelin I Pirmojo albumo pristatymas įvyko 1969-ųjų metų sausio 17 dieną JAV ir 1969–ųjų kovo 28 dieną Didžiojoje Britanijoje. Vadinosi jis paprastai – „Led Zeppelin“. Pasunkėjęs bliuzinis rokas (kurį jau anksčiau grojo „Yardbirds“, „Cream“, Jimmy Hendrix‘as) šiame albume įgavo naujas formas. Veriančiai aukštas Planto vokalas, stiprus darbas ritmo srityje ir novatoriškas Peidžo grojimas, sukūrusio savitą gitaros rifų paletę, leido grupei nusimesti psichodelinio roko elementus ir pirmajai sukurti naują žanrą – sunkųjį roką (hard rock). Albumas, įrašytas per 30 valandų ir, pasak grupės vadybininko Piterio Granto, kainavęs 1750 svarų, 1975-aisiais metais jau buvo surinkęs 7 milijonų kopijų JAV, albumų tope buvo pakilęs iki 10-uko , o D.Britanijoje iki 6 vietos, - vėliau tapo multiplatininiu. Vos po kelių grupės koncertų užsakymai pirmajam albumui buvo išaugę iki 50000 egz. Led Zeppelin II Per pirmus savo grojimo metus grupė suspėjo surengti po 4 koncertinius turus JAV ir Didžiojoje Britanijoje. „Led Zeppelin II“ buvo įrašinėjamas keliose JAV studijose – priklausomai nuo to, kur grupė tuo metu gastroliavo. Jausdami stiprų originalios medžiagos trūkumą, kvartetas bent tris takelius („Whole Lotta Love“, „The Lemon song“, „Bring it on home“) atliko bliuzo standartų pagrindu, kurie tuo metu įėjo į jų koncertų repertuarą. Spontaniškai sukurtas, su improvizacijomis, albumas iškilo į pirmąsias vietas JAV ir D.Britanijoje. Jis iki dabar yra „Bilboard“ geriausių roko plokštelių šimtuke ir skaitomas vienu iš trijų labiausiai perkamų albumų per visą JAV istoriją. Nors grupės nariai nenorėjo, laikę savo kūrinius „nedalomais“, „Atlantic records“ išleido keturiasdešimtpenkėmis sutrumpintą (iki 3:10) radijo versiją „Whole Lotta Love“, o po metų ir „Immigrant song“. Tačiau Peteris Grantas ir grupės nariai ne kartą skelbė, kad savo oficialiais singlais šių versijų nelaiko. Led Zeppelin III ]Atlikę dar keletą gastrolių JAV (kur kiekvienas koncertas kartais tęsdavosi iki 3-4 valandų dėl improvizacijų gausos) , grupė trečiojo albumo įrašymui nusprendė paimti atostogų ir nusidangino į užkampį Bron-Yr-Aur. ( Takelio pavadinime „Bron-Y-Aur Stomp“ - ant viršelio buvo įvelta klaida). Eklektiškas, iš dalies akustinis, „Led Zeppelin III“, taip pat tapo hitu abiejose Atlanto pusėse. Iš pradžių sutiktas su kritika, vėliau albumas buvo „reabilituotas“ ir paskelbtas klasikiniu. Geriausiais kūriniais laikomi „Immigrant song“ (mylimiausia japonų „Led Zeppelin“ fanų ) ir „Since I‘ve Been Loving You“. Led Zeppelin IV Prieš išleidžiant ketvirtąjį albumą, grupės įvaizdis smarkiai pakito: grupės nariai ant scenos lipo prabangiai apsirengę ir apsikarstę brangenybėmis, o gastrolių furgoną pakeitė i nuosavą lėktuvą („The Starship“). Grupė nuomodavo ne atskirus kambarius, o ištisas viešbučių sekcijas (tame tarpe Los Andželo „Continental White House“), kur (dalyvaujant Bonhemui ir Grantui) neretai vykdavo laukinės apkvaitusiųjų orgijos, davusios daug medžiagos įvairiai mitologijai apie „cepelinus“. Ketvirtame albume, išėjusiame 1971 m. lapkričio 8 d., vietoj grupės pavadinimo buvo pavaizduoti keturi paslaptingi simboliai. Vienintele nuoroda, kam turėtų priklausyti albumas, buvo jo prodiuserio - Džimio Peidžo - paminėjimas . Šiandien jį priimta vadinti „Led Zeppelin IV“ ( kiti pavadinimo variantai: „The Fourth Album“, „Four Symbols“, „Zoso“, „Runes“, „Sticks“, „Man with Sticks“). Iš „Led Zeppelin“ pusės tai buvo iššaukiantis gestas žiniasklaidai, kuri iki to laiko buvo suformavusi pernelyg negatyvią poziciją grupės atžvilgiu ir jos nariai tai laikė dirbtinai išpūstu burbulu. Grupės įsijautimas į folk muziką ir keltų misticizmą šiame albume pasiekė apogėjų („The Battle Of Evermore“), tačiau ir toliau buvo tęsiamos sunkiojo roko ir „metalinės“ tendencijos („Black Dog“, „When The Levee Breaks“). Abi linijos idealiai susijungė hite „Stairway To Heaven“, kuris, nors ir nebuvo išleistas atskiru singlu, tapo nepaskelbtu angliakalbių muzikinio radijo topu. Tai ką jūs girdite įraše „Then The Levee Breaks“ – tai gaudesys koridoriuje , įrašytas su mikrofonu dviem aukštais aukščiau. Tekstą dainai „The Battle Of Evermore“ Plantas parašė po to, kai perskaitė knygą apie karus Škotijoje . Bet dainos melodijos pagražinimui Plantui reikėjo balso atsvaros ir jis kreipėsi į grupės „Fairport Convention“ buvusią vokalistę Sindy Denny. Kompozicija „Black Dog“ atsirado dėl šuns, kuris pastoviai šmėžuodavo prie jų buveinės. Niekas nežinojo jo vardo ir todėl pavadino paprastai – Juodas šuo. „Led Zeppelin IV“ teisėtai vadinamas visų laikų vienu iš geriausių albumų, o daina „Stairway To Heaven“ tapo globaliu roko muzikos himnu. Yra legenda apie tai, kad viena amerikiečių radijo stotis po albumo išleidimo nepertraukiamai keletą parų į eterį leido tik šią dainą. Šiandien žinoma, kad „Led Zeppelin IV“ – labiausiai parduodama sunkiojo roko plokštelė istorijoje. Šiai dienai vien tik JAV jos kopijų parduota 23 milijonai. Beveik visas albumas buvo įrašytas Headley Grange miestelyje, mobilioje „The Rolling Stones“ studijoje. Houses Off The Holly Pabaigę savo neilgas gastroles (reklamuodami iškart du savo albumus), grupės nariai ir vėl paėmė atostogų, kurias pašventė darbui įrašinėjant penktą savo albumą „Houses of The Holly“, išleistą 1973 metų pavasarį. To paties pavadinimo takelis, įrašytas kartu su kitomis albumo dainomis tuo pačiu studijinės sesijos metu, į albumą nebuvo įtrauktas, o pasirodė vėliau. „Physical Graffiti. Houses Of The Holly“ viršelyje pavaizduoti apsinuoginę vaikai, siekiantys nematomos dievybės, sprendžiant pagal viską, esančios bazaltinio Pylimo-Giganto viršūnėje (Giant‘s Causeway Airijos grafystėje Antrime) iššaukė skandalą: dėl to albumas buvo uždraustas Amerikos valstijose, priklausančiose „bibliniam ratui“, o taip pat Ispanijoje. Eksperimentai stilių maišyme čia buvo pratęsti: prie bazinių elementų (hard, hevy, blues, folk) prisidėjo reggae (Jamaika) ir funk (afro-amerikiečių muzikos kryptis). Po išleidimo sekusios gastrolės JAV sumušė visus lankomumo rekordus, kurie prieš tai priklausė „The Beatles“. Liepos koncertas „Madison Square Garden“ arenoje tapo pagrindu filmui „The Song Remains The Same“, išleistam po trijų metų. Užbaigusi turą, grupė visus 1974 metus ilsėjosi, dalinai pašventusi juos savo studijos „Swang Song“ kūrimui (pavadinimas kilo iš Džimio Peidžo neišleistos instrumentinės kompozicijos). Šioje studijoje išėjo visi vėlesni grupės albumai. Physical Graffiti Pirmu studijos „Swang Song“ kūriniu tapo dvigubas albumas „Physical Graffiti“, išėjęs 1975 metų vasarį (pradėtas įrašinėti buvo Hedli Greindže, kur buvo paruošti 8 takeliai, kiti buvo surinkti iš senų įrašų, neįėjusių į buvusius albumus). Išankstiniai užsakymai šiai plokštelei sudarė 15 mln. dolerių, taigi nenuostabu, kad ji tapo keturiskart platininė. 1975 m. gegužį grupė atliko penkis koncertus Londono „Earls Court“ (2003 metais vaizdo medžiaga buvo panaudota, kaip pagrindas „Led Zeppelin“ išleistame DVD, o koncertai laikomi geriausiais grupės pasirodymais jos istorijoje). Vienok, po to prasidėjusias gastroles teko nutraukti Plantui patekus į rimtą autoavariją, besiilsint Graikijoje. Pats vokalistas atsipirko nedideliu delno lūžiu, bet jo žmona Moreen ilgą laiką buvo kritiškos būklės ir išgyveno tik dėka laiku perpilto kraujo. Šiame grupės albume buvo įrašyta deimantinė roko baladė „Kashmir“. Presence Tik sąlyginai atsitiesęs, po pusmečio, Plantas prisijungė prie grupės narių, dirbusių prie naujo albumo „Presence“. Holivudo studijoje „SIR“ vokalistas buvo priverstas įrašinėti neišlipdamas iš invalido vežimėlio, o Peidžas (kaip vėliau pasakojo žurnalui „Guitar world“) dirbo po 18-20 val. Per parą, o dvi paras iš viso nemiegojo. Įrašą pavyko padaryti per tris savaites: skubėjimas aiškinamas tuo, kad reikėjo suspėti iki „Rolling Stones“ atvykimo, išsinuomavusių šią studiją kuriant „Black and blue“ albumą. „Presence“ išėjo 1976 metų pavasarį, pakilo į daugelio šalių Topų viršūnes, bet buvo sutiktas ne be kritikos (kaip ir po to sekęs filmas „The Song Remains The Same“). Pavasarines 1977 metų gastroles grupei vėl teko nutraukti staiga mirus šešiamečiam Planto sūnui Karakui – jį ištiko infekcinė vidurių liga. Tik 1978 vasarą „Led Zeppelin“ pradėjo dirbti prie savo aštuntojo studijinio albumo (Švedijos studijoje „Polar“). Per pertraukas jie sugebėjo padaryti keletą gastrolių Europoje ir porą sykių sugroti Nebvorte (šie koncertai anglų auditorijai buvo paskutiniai). In Through The Out Door „In Through the Out Door“ (1979 rugsėjis) tapo pasauliniu hitu, nors eksperimentiniu skambesiu ir stilių įvairove kritikams ir fanams iššaukė nevienareikšmišką reakciją. Kūrinių aranžuotės supaprastėjo, energetinė įtampa sėstelėjo: buvo kalbama, neva tai iššaukė slaptas Peidžo mėgavimasis heroinu (prasidėjęs dar kuriant „Presence“). 1980-ųjų gegužę „Led Zeppelin“ išvyko į savo paskutinį turnė po Europą, o rugsėjį susirinko Peidžo rančoje repeticijoms įsisavinant naująją medžiagą… Džono Bonhemo mirtis „Led Zeppelin“ istorija nutrūko staiga. 1980 metų rugsėjo 25 dieną Bonhemas buvo rastas negyvas Peidžo rančos miegamajame po vakarykščių išgertuvių. Peidžas, Plantas ir Džonsas susirinko, kad vykti į eilinę repeticiją, bet Bonhemo niekas nematė. Manydamas, kad jis miega, Plantas pasiuntė savo asistentą Bonhemo. Atėjęs į miegamąjį asistentas pamatė tokį vaizdą: Bonhemas gulėjo aukštielninkas vėmaluose. Džonsas iškvietė greitąją, bet būgnininkas jau buvo miręs. Žinia akimirksniu prasisunkė į žiniasklaidą ir naujiena buvo kartojama visose televizijos ir radijo žiniose D.Britanijoje. 1980 m. spalio 7 d. tyrimas priėjo išvadą, jog mirtis būgnininką ištiko nelaimingo atsitikimo dėka. Išaiškėjo, kad tą dieną Bonhemas gėrė daug degtinės, kas po to iššaukė vėmimą. Vėmalai pateko į plaučius , ko pasekoje būgnininkas mirė. Ir nors kraujyje buvo rasta narkotikų pėdsakų, buvo nustatyta, kad ne jie buvo mirties priežastis. 1980 m. spalio 10 d. Vusteršire Rašoko bažnyčioje, šalia Bonzo fermos, įvyko Džono Bonhemo laidotuvės. Palaikai buvo kremuoti. Laidotuvėse dalyvavo Polas Makartnis, taip pat Džefas Lynas. Iš pradžių buvo pasklidę gandai, kad Bonhemą galbūt pakeis Kozis Pauelas, Karmainas Episas, Barimoras Barlou, Saimonas Kirkas arba Bivas Bivanas, tačiau gruodį grupė pareiškė apie galutinį išsiskyrimą. „Be Bonhemo mes negalime būti tokie, kokie buvome“, teigė „Led Zeppelin“. 1980 – mūsų laikai Po grupės iširimo visi jos nariai pradėjo solines karjeras. Džonas Paulas Džonsas grįžo prie prodiuserio darbo (savo pirmąjį solinį „Zooma“ albumą jis išleido tik 1999 metais). Džimis Peidžas įrašė garso takelį „Death Wish II“, po to surinko anksčiau atmestų studijinių kūrinių rinkinį ir 1982 metais išleido jį pavadinimu „Coda“. Į jį buvo įtraukti du takeliai, įrašyti grupės per koncertą „Royall Albert“ salėje 1970 m., po vieną iš „Led Zeppelin III“ ir „Houses Of The Holly“ sesijų, trys – neįtraukti į „In Through The Out Door“ albumą, o taip pat instrumentinė pjesė „Bonzo‘s Montreux“, kurioje prie Bonhemo būgno solo Peidžas pridėjo elektroninius efektus. Tais pačiais metais Robertas Plantas išleido pirmąjį (ir labai šiltai priimtą) albumą „Pictures At Eleven“. 1984 metais Peidžas ir Plantas susitiko vėl: spontaniškai sukurtos grupės „Honeydrippers“ sudėtyje įrašė mini albumą. Po to Peidžas (kartu su Polu Rodžersu iš „Free“, „Bad Company“) įkūrė „Firm“. 1985 metais Peidžas, Plantas ir Džonsas trumpam susibūrė festivalyje „Live Aid“ (Filadelfijoje, „JFK“ stadione). Mušamaisiais groti buvo pakviesti Tonis Tompsonas ir Philas Kolinsas. Buvę grupės nariai buvo nepatenkinti grupės pasirodymu, kuris grupės prašymu buvo išbrauktas iš 2004 metų išleisto DVD. Grupė vėl susitiko 1988 m. „Atlantic Records“ keturiasdešimto jubiliejaus proga. Čia būgnus mušė jau Džeisonas Bonhemas – Džono Bonhemo sūnus. Po Peidžo ir Planto pasirodymo „MTV“ programoje „Unplugged“ (ir po albumo „Unleded“ išleidimo) 1994 m. sekė pasaulinis turnė su bosistu Čarliu Džonsonu (iš Roberto Planto grupės) ir orkestru, sudarytu arabų instrumentalistų pagrindu. Nuomonių skirtumai su Džonu Paulu Džonsu pasiekė apogėjų, kuomet Plantas į klausimą „o kur paskutinis?“ atsakė: „parkuoja automobilį“. Per ceremoniją, kai grupė „Led Zeppelin“ buvo įtraukta į Rokenrolo šlovės muziejų (1995 m. sausio 12 d.) Džonas Paulas Džonsas ironiškai pastebėjo: „ačiū, kad prisiminėte mano telefono numerį“, ir visi atkreipė dėmesį, kokiais žvilgsniais Plantas ir Peidžas pažvelgė į savo bosistą. „Zepelinų“ lyderių duetas pratęsė sėkmingą bendradarbiavimą 1998 metais, išleidę albumą „Walking Into Clarksdale“ (kurio takelis „Most High“ gavo „Grammy“ apdovanojimą kaip „The Best Rock song“). Naujo albumo palaikymui buvo suorganizuotas pasaulinis turnė „Walking In Everywhere“. 1990 m. išėjo (ir tapo superhitu) keturių diskų rinkinys, parengtas ir pilnai pertvarkytas Peidžo iš senų grupės įrašų. Po trijų metų sekė „The Complete Studio Recordings” – dešimt-tomis box-set’as. 2002 metais britų spauda pranešė, kad Plantas ir Džonsas pagaliau susitaikė, palikę užnugaryje vaidus, kurie ilgą laiką trukdė grupei atgimti. Ir štai 2007 m. rugsėjo 12 d. Harvis Goldsmitas oficialiai paskelbė, kad Džimis Peidžas, Robertas Plantas, Džonas Paul Džonsas, kartu su Džeisonu Bonhemu, susijungs vieninteliam koncertui “Atlantic Records” įkūrėjui Ahmetui Ertegunui atminti Iš pradžių koncertas buvo suplanuotas 2007 m. lapkričio 26 dienai Londono “O2” arenoje, tačiau netikėtai Peidžui susilaužius pirštą, koncertas buvo atidėtas gruodžio 10 dienai. Organizatoriai numatė būsimą bilietų pirkimo ažiotažą – grupė jau daug metų nebuvo koncertavusi kartu ir paneigdavo gandus apie būsimus pasirodymus. Tam, kad išvengti spekuliacijų, nuspręsta surengti loteriją tarp užsiregistravusiųjų “Ahmettribute.com” tinklapyje. Norinčiųjų užsiregistruoti buvo 20 mln., tačiau teisė dalyvauti loterijoje buvo suteikta tik milijonui internautų, o bilietų buvo parduota viso labo 18000 (oficiali bilieto kaina buvo 125 svarai, tačiau spekuliantai “eBay” tinklapyje prašė ir po 1000 svarų, o vienas vyrukas už bilietą paklojo 180000 svarų). Parengė Aidas Bingelis
2013 m. birželio 5 d. 23:37:54
O man neina jų klausyt. Net nežinau kodėl,nepriaugau turbūt iki jų. Gal tik patinka stairway to heaven ir dar pora dainų (Dyer make,Kashmir ir Baby,i'm gonna leave you).
2013 m. birželio 4 d. 18:03:13
Aha bl
2013 m. gegužės 30 d. 14:17:03
Pritariu, vokalas nuostabus, nėr kaip prieštarauti.
2013 m. balandžio 22 d. 16:24:57
seniau kažkaip nesiklausydavo, dabar super super super.. įdomūs skambesiai, Planto vokalas nuostabus, visos naujos idėjos ;o
Led Zepps
2013 m. vasario 7 d. 22:33:34
Legendinė grupė!!! Ech.. Jie nuostabūs :)
2013 m. sausio 6 d. 00:37:16
Pati geriausia roko grupė !
CTRL + Q to Enable/Disable GoPhoto.it2012 m. gruodžio 16 d. 18:23:29
73-ais gavau pačiupinėti ir paklausyti IV aka Zoso. o ten Stairway to Heaven ir Black Dog. Įspūdis buvo toks didelis, kad atmintinai išmokau Stairvay to heaven, nė velnio nesuprasdamas, mat vidinėj pusėj buvo dainos žodžiai, ir po šiai dienai dar juos atsimenu. Black Dog buvo tokio keisto (sudėtingo) ritmo, kad bachurui, kuris iki tol klausėsi tik brit popo bei Skaldowie gal dar Omega, pasirodė dirbtinai apsunkintas. Bet po savaitės neįsivaizdavau, kad rokas gali būti kitoks. Vėliau paklausiau Houses of the Holy (parsipiešiau viršelį ir pasidariau plakatą) ir atbuline eiga pirmuosius tris. Led Zeppelin užsitvirtino mano favoritų tarpe, kur jau atsirado Queen ir Deep Purple. Tačiau Physical Graffity ir Presence yra mano mėgiamiausi Led Zeppelin albumai.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2012 m. gruodžio 16 d. 11:39:33
klausiau led zeppelin 40 metu atgal - patiko,klausau dabar - atrandu vis ka tai naujo,patinka dar labiau....dievinu tuos roko monstrus..be cepelinu rokas daug butu prarades..