Pilių tyrimo centro "Lietuvos pilys" folklorinis ansamblis
Viduamžių folkloro grupė
Jame dalyvauja šešios moterys, o vadovauja archeologė D. Steponavičienė. Ansamblio vadovė panaudojusi savo, kaip profesionalios archeologės žinias ir pasirėmusi Žemutinės pilies teritorijoje rastais radiniais, sugebėjo sukurti maksimaliai tikslius XV a. pab. – XVI a. pr. kostiumus. Šis laikotarpis pasirinktas neatsitiktinai. Lietuvoje, įvedus krikščionybę, mirusiuosius nustota deginti ir žemėje liko nepalyginamai daugiau drabužių rekonstrukcijai reikalingos informacijos. Taip pat dalis informacijos gauta jau ir iš išlikusių istorinių šaltinių. Ansamblio drabužiai yra ne tik ,,mados kolekcija”, bet ir atspindi viduramžių tradiciją priklausyti brolijai ir būti panašiu į kitus tos brolijos narius, savo tam tikrais ženklais ir simboliais išsiskyrusius iš visuomenės. Svarbų vaidmenį viduramžiais atliko įvairūs papuošalai. Jų paskirtis buvo ir estetinė, ir maginė. Žalvariniai pakabučiai, žvangučiai, skardelės ir puošė drabužius, ir savo skambčiojimu saugojo jų savininką nuo piktų dvasių. ,,Sedulos” ansamblio drabužius taip pat puošia įvairūs žalvariniai elementai. Tačiau atsižvelgiant į patogumą ir XXI a. madą, projektuojant koncertinius ansamblio kostiumus, papuošalų nenaudota tiek daug, kiek archeologai randa XV – XVI a. turtingų moterų kapuose. Ansamblio vadovė taip pat akcentavo, kad gerokai sudėtingiau buvo rekonstruoti tas kostiumų dalis, kurios suiro žemėje – t.y. iš odos ir tekstilės. Su restauratorių pagalba, pagal nedidelius pavyzdėlius buvo nuausta medžiaga. Apavas buvo rekonstruotas pagal archeologinius XV – XVI a. Žemutinės Pilies radinius. Taip pasitelkus profesines žinias, o pritrūkus duomenų ir fantaziją, buvo sukurti šeši moteriški kostiumai.
(duomenis rinko A. Zabielienė)
Viduamžių folkloro grupė
Jame dalyvauja šešios moterys, o vadovauja archeologė D. Steponavičienė. Ansamblio vadovė panaudojusi savo, kaip profesionalios archeologės žinias ir pasirėmusi Žemutinės pilies teritorijoje rastais radiniais, sugebėjo sukurti maksimaliai tikslius XV a. pab. – XVI a. pr. kostiumus. Šis laikotarpis pasirinktas neatsitiktinai. Lietuvoje, įvedus krikščionybę, mirusiuosius nustota deginti ir žemėje liko nepalyginamai daugiau drabužių rekonstrukcijai reikalingos informacijos. Taip pat dalis informacijos gauta jau ir iš išlikusių istorinių šaltinių. Ansamblio drabužiai yra ne tik ,,mados kolekcija”, bet ir atspindi viduramžių tradiciją priklausyti brolijai ir būti panašiu į kitus tos brolijos narius, savo tam tikrais ženklais ir simboliais išsiskyrusius iš visuomenės. Svarbų vaidmenį viduramžiais atliko įvairūs papuošalai. Jų paskirtis buvo ir estetinė, ir maginė. Žalvariniai pakabučiai, žvangučiai, skardelės ir puošė drabužius, ir savo skambčiojimu saugojo jų savininką nuo piktų dvasių. ,,Sedulos” ansamblio drabužius taip pat puošia įvairūs žalvariniai elementai. Tačiau atsižvelgiant į patogumą ir XXI a. madą, projektuojant koncertinius ansamblio kostiumus, papuošalų nenaudota tiek daug, kiek archeologai randa XV – XVI a. turtingų moterų kapuose. Ansamblio vadovė taip pat akcentavo, kad gerokai sudėtingiau buvo rekonstruoti tas kostiumų dalis, kurios suiro žemėje – t.y. iš odos ir tekstilės. Su restauratorių pagalba, pagal nedidelius pavyzdėlius buvo nuausta medžiaga. Apavas buvo rekonstruotas pagal archeologinius XV – XVI a. Žemutinės Pilies radinius. Taip pasitelkus profesines žinias, o pritrūkus duomenų ir fantaziją, buvo sukurti šeši moteriški kostiumai.
(duomenis rinko A. Zabielienė)