Tapusi pačia populiariausia pop muzikos sensacija Didžiojoje Britanijoje nuo 7-ojo dešimtmečio, „Take That“ valdė šios šalies topus visą pirmąją 10-ojo dešimtmečio pusę. Jei kalbėti griežtais komerciniais skaičiavimais, grupė pardavė daugiau nei bet kuris kitas Anglijos kolektyvas nuo „The Beatles“ laikų, tačiau kultūrine ir muzikine prasme, jų svarba buvo tikrai menkesnė. Grupės idėja sumanyta, kaip britų atsakas į projektą „New Kids on the Block“ – „Take That“ iš pradžių, kaip ir jų pirmtakai Amerikoje, dainavo mielas melodijas, naująjį R&B, populiarų tarp jaunimo popsą. Galiausiai, grupė prasiskynė sau kelią iki didesnę energiją keliančios šokių muzikos, tuo pat metu išlaikant ir vyresnę publiką, kurią vaikinai džiugino širdį glostančiom baladėm. „Take That“ saldžių berniukų išvaizda garantavo jiems itin didelį susidomėjimą tarp jaunųjų pop muzikos gerbėjų, tačiau galiausiai įvyko keistas posūkis – dėl to, jog dauguma jų vaizdo klipų ir reklaminių nuotraukų turėjo gana dviprasmišką polinkį į homoseksualumą – jų gerbėjų auditorija pamažu nuo mergaičių perėjo prie gėjų bendruomenių. „Take That“ prasiveržimą į vyresnę auditoriją lėmė ir Gary Barlow atliekamos melodingos, jausmingos baladės. Beveik penkerius metus, Didžiojoje Britanijoje grupės populiarumas buvo neprilygstamas – per tą laiką jie į viršūnę topuose pakilo net su septyniais kūriniais. Dešimtmečio viduryje grupės nariai visi įpusėjo savo trisdešimtmečius ir harmonija tarp jų pradėjo trūkinėti. Juolab, kad muzikiniai skoniai Anglijoje kiek keitėsi ir vis populiaresni darėsi klasikinių gitarų pop skambesiai, kuriuos pasiūlyti galėjo tokios grupės, kaip „Blur“ ar „Oasis“, sugebėjusios atitikti ir indie roko, ir paauglių pop muzikos mėgėjų norus. Dėl šių priežasčių 1996-aisiais grupė pareiškė išsiskirstanti – tuo metu „Oasis“ jau lenkė „Take That“ ir pardavimais, ir siūloma kur kas vertingesne, tiek kultūriškai, tiek ir muzikaliai, produkcija. Visgi, nepaisant to, šie vaikinai liko vienu įdomiausiu ir populiariausių britų pop muzikos fenomenų ne tik paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, bet ir visoje rokenrolo eroje. Gary Barlow (gimęs 1971-ųjų sausio 20-ąją) visuomet buvo centrine „Take That“ figūra. Būdamas pagrindiniu vokalistu ir rašęs grupei dainas, būtent jis ir nulėmė, kokiu keliu krypo kolektyvo veikla. Dar vaikas jis jau galėjo pasigirti muzikiniais talentais, o sulaukęs keturiolikos jau grojo vargonais Ken‘o Dodd‘o pagalbinėje grupėje. Viena pirmųjų Barlow dainų, „Let's Pray for Christmas“, pateko į finalą, „BBC“ renkant geriausią originalią kalėdinę dainą. Besibaigiant paauglystei, jis susipažino su Mark‘u Owen‘u (gimusiu sausio 27-ąją, 1974 metais) ir Robbie Williams‘u (gimusiu vasario 13-ąją, 1974-aisiais) – dar dviem jaunas muzikantais, kilusiais iš viduriniosios klasės. Williams‘o tėvas buvo komikas, o motina – dainininkė. Prieš susiformuojant „Take That“, Robbie kurį laiką filmavosi britų muilo operoje „Brookside“. Owen‘as tuo tarpu nesėkmingai bandė dalyvauti atrankoje į futbolo klubą „Manchester United“. Taigi, ši trijulė įkūrė grupę „The Cutest Rush“, kurio gyvavimas tęsėsi labai trumpai. Įrašų prodiuseriui ir vadybininkui Nigel‘ui Martin‘ui Smith‘ui gimė idėja sukurti kažką panašaus į tai, kas Amerikoje buvo „New Kids on the Block“ – jauną britų pop grupę, į kurią pakvietė ir tris „The Cutest Rush“ narius. Barlow, Owen‘as ir Williams‘as sutiko ir kartu su Jason‘u Orange‘u (gimusiu liepos 10-ąją, 1970-aisiais) ir Howard‘u Donald‘u (gimusiu balandžio 29-ąją, 1968-aisiais) – dviem buvusiais breiką šokančios trupės „Street Beat“ nariais – jie 1990-aisiais metais tapo „Take That“. Po kelių trumpų turų po naktinius Anglijos gėjų klubus, „Take That“ išleido debiutinį savo singlą „Do What U Like“. Tai 1991-ųjų liepą padarė nepriklausoma įrašų kompanija „Dance U.K.“. „Do What U Like“ tapo nedidele sensacija, daugiausiai dėl vaizdo klipo, kuris buvo gana dviprasmiškas ir kuriame grupės nariai demonstruoja savo nuogus užpakalius. Visgi, šio singlo pakako, kad 1991-ųjų rudenį sutartį su jais pasirašytų „RCA Records“ leidybinė kompanija, o metų pabaigoje šios firmos išleistas pirmasis singlas „Promises“, pasiekė ir Top 40-uką. 1992-ųjų pradžioje „Take That“ iškeliavo į „Safe Sex“ klubines gastroles, kurių metu reklamavo trečiąjį savo singlą „Once You've Tasted Love“ – deja, šiam įrašui aukščiau 47-osios vietos pakilti nepavyko. Grupei vis nesisekė prasimušti, kol galiausiai tų metų vasarą jų perdaryta „Tavares“ daina „It Only Takes a Minute“ pakilo į septintąją topo vietą. Po šio singlo sėkmės atsivėrė galimybės ir debiutiniam vaikinų albumui – diskas „Take That and Party“ tų metų rudenį debiutavo ant penktojo britų albumų topo laiptelio. Nepraėjus ir mėnesiui, kitas singlas iš albumo, daina „A Million Love Songs“, pasiekė Top 10-uką. Metų pabaigoje grupė išsivežė namo net septynis prizus iš „Smash Hits“ apdovanojimų, o debiutinis albumas toliau kilo topuose, pasiekdamas net antrąją poziciją. 1993-iųjų pradžioje už trečią savo koverį, Barry Manilow‘o dainos „Could It Be Magic“ versiją, jie laimėjo „Brit“ apdovanojimą geriausio britiško singlo kategorijoje. Netrukus po to kitas kūrinys, „Why Can't I Wake up With You“, pasiekė antrąją poziciją šalies tope. Nepaisant didžiulio pasisekimo Didžiojoje Britanijoje, amerikietiškoji debiutinio „Take That“ albumo versija, parduotuvėse pasirodžiusi 1993-iųjų pradžioje, praktiškai nebuvo pastebėta, nors marketingo kampanija pasirūpino reklama net ant grūdų pakuočių. Visgi, nežiūrint į nesėkmę Amerikoje, Anglijoje reikalai klostėsi puikiai – pasirodęs būsimojo albumo pirmasis singlas „Pray“ debiutavo ant pirmojo topo laiptelio. Rudenį daina „Relight My Fire“, kurioje epizodiškai pasirodė ir Škotijos pop-roko atstovė Lulu, taip pat pasiekė pirmąją poziciją. „Everything Changes“, antrasis grupės studijinis albumas, debiutavo iškart albumų topo viršūnėje, kai pasirodė tų metų spalį. Iki 1993-iųjų pabaigos ir 1994-aisiais iš albumo „Everything Changes“ buvo vienas po kito leidžiami singlai, daugelis iš kurių pasiekdavo britų topo viršūnę. Nors Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje ir Europoje albumas tapo tikru hitu, jis niekada taip ir nebuvo išleistas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kai „Take That“ ruošė savo trečiąjį albumą, britų muzikiniai skoniai pradėjo kiek keistis, pereidami nuo grupės ženklu tapusio lengvo šokių ir pop muzikos mišinio prie klasikinių britų gitarų popso. „Blur“, „Oasis“ bei „Pulp“ tapo rimtais „Take That“ populiarumo konkurentais ir grupė šios grėsmės neignoravo – jie tiesiog į tai atsakė skirtingais būdais. Gary Barlow toliau kelią skynėsi su „Take That“, tačiau pirmasis singlas iš artėjančio trečiojo albumo, daina „Back for Good“, buvo gerokai kitoks nei kuris nors iš ankstesnių kūrinių ir uždirbo grupei puikius kritikų atsiliepimus visose žiniasklaidos srityse. Nepaisant to, singlas parodė, kad Barlow pradėjo kurti distanciją tarp savęs ir likusios grupės – visgi, jis nebuvo vienintelis, kuris elgėsi panašiu būdu. Ypač Robbie Williams‘as pasižymėjo, kaip „laukinis“ grupės narys ir itin aršiai stengėsi atskirti save nuo kitų vaikinų. Pavasarį pasirodęs trečiasis „Take That“ albumas „Nobody Else“ pasiekė pirmąją britų topo vietą, tačiau Williams‘as diske buvo pastebimai tylus. 1995-ųjų metų vasaros metu tapo akivaizdu, kad jis ruošiasi palikti grupę. Williams‘as supanašėjo ir pradėjo bendrauti su „Oasis“, kurie buvo liūdnai pagarsėję dėl savo polinkio į alkoholį bei narkotikus. Vaikinas tapo bulvarinės spaudos taikiniu – laikraščiams jis gyrėsi, jog pradėjo darbuotis prie savo solinių dainų, kurios skamba panašiai kaip „Oasis“. Taigi, niekam nebuvo didelis siurprizas, kai 1995-ųjų liepos mėnesį jis paliko grupę, pranešdamas, kad kuria savo solinį albumą. Po jo pasitraukimo „Take That“ nedelsdami pašalino jo vardą ir įvaizdį iš visos reklaminės medžiagos – jo veidas net nepasirodė ant amerikietiškosios albumo“Nobody Else“ versijos. Williams‘as nebuvo vienintelis grupės narys, pajutęs britų pop muzikos revoliucijos „žnybtelėjimą“. Kadangi visi „Take That“ nariai buvo jauni žmonės, esantys savo trisdešimtmetyje ir ieškantys savo tikrojo kelio bei išskirtinumo, jie pradėjo jaustis nepatogiai, būdami švytinčioje, nublizgintoje pop grupėje, kokia per tuos metus „Take That“ ir tapo. Tai tiko visiems nariams, išskyrus galbūt Gary Barlow, kuris nusprendė, kad būtent jam priklauso paveldėti Elton‘o John‘o ir George‘o Michael‘o užimamą pop muzikos sostą. Grupei jau yrant, „Back for Good“ pasirodė Amerikos radijo stotyse, kur gavo daug eterio, groti jį taip pat pradėjo ir „MTV“, padėdama paruošti dirvą solinei Barlow karjerai, kurią jis aiškiai planavo. Taigi, didele staigmena netapo 1996-ųjų vasario 13-ąją pasirodęs pranešimas apie „Take That“ veiklos pabaigą. Po šio pareiškimo „Take That“ išleido savo geriausių kūrinių kolekciją, kurioje buvo ir paskutinysis jų singlas, legendinių „Bee Gees“ koveris, „How Deep Is Your Love?“. Šis darbas debiutavo topuose pačioje viršūnėje. Barlow pradėjo darbuotis su visa krūva profesionalių dainų autorių, tokių kaip Diane Warren, ir galiausiai jau vasarą išleido debiutinį solo singlą, parodžiusį labiau subrendusią dainininko pusę. Daina pasiekė antrąją poziciją, o nuo pirmosios jį sulaikė tik „Spice Girls“ – merginų pop muzikos grupė, tituluota kaip moteriška“Take That“ versija. Mark‘as Owen‘as, iš savo pusės, taip pat pradėjo darbuotis prie savo solinio albumo, kuris buvo itin paveiktas Paul‘o Weller‘io ir „Radiohead“ kūrybos. Tuo tarpu Orange‘as ir Donald‘as nutarė solinių karjerų nepradėti. O Williams‘as? Pirmąjį solinį darbą jis išleido 1996-ųjų vasarą. Nepaisant jo išankstinių pareiškimų, daina neturėjo nieko bendro su „Oasis“ skambesiu. Tai buvo George‘o Michael‘o dainos „Freedom 90“ koveris, greitai iškritęs iš dainų topų. Na, o vėlesnę jo karjerą, prasidėjusia daina „Angels“, lydėjo stulbinanti sėkmė.

Visgi, 2005-aisiais metais pasirodžius dokumentinei juostai ir geriausių hitų rinkiniui, paskelbta ir apie 2006-ųjų metų koncertines gastroles. Jos vyko be Robbie Williams‘o, o likę keturi grupės nariai nutarė kartu įrašyti ir naują albumą. 2006-aisiais pasirodęs ketvirtasis grupės diskas vadinosi „Beautiful World“ ir sulaukė pakankamai sėkmės, kad kolektyvas paruoštų ir po jo sekusį „The Circus“ (2008 m.). Po sėkmingo „Take That“ atsikūrimo į šią grupę sugrįžti galiausiai nutarė ir Robbie Williams‘as, o 2010-ųjų lapkritį numatytas pirmasis originalios sudėties įrašytas albumas nuo 1995-ųjų metų darbo „Nobody Else“. Pirmuoju disko „Progress“ singlu tapo kūrinys „The Flood“.