Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2005m. Kovo 25d. 00:19
|
|
Seniai jau vėjas medžio viršūnę laužė
Veidmainiškai sakydamas - aš netyčia.
Seniai jau pavasariu kvepėjo dienos,
Seniai žolę išdygti ragino pievos.
Dangus - ir tas išdavikas -
Tik retkarčiais savo mėlyną veidą parodo.
Jau seniai sniego platybės žemę gožia,
Todėl ji iš sielvarto verkia be žodžių.
Tik upės prie kasdienio darbo pratusios
Teka ir teka vingiuotu keliu.
Gėlės pražysti dar nežada meluodamos :
Norim miego, mums šalta, baugu.
Seniai jau žaliavo sodų beržai,
Seniai neapaugo krūmais takai.
Seniai nečirškė paukščiai miškuos,
Seniai pasigedom spalvingos gamtos...
2005m. Kovo 25d. 00:19
|
2005 m. liepos 20 d.
2005 m. gegužės 6 d.
2005 m. balandžio 25 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.