Ir vėl lis...ir vės pravirks dangus...
Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2003m. Lapkričio 10d. 18:56
|
|
Tykštelėjo šaltas lietaus lašas man į veidą...
Ir vėl lis....ir vės pravirks dangus...
Skaudžiai, dusliai suvaitos padangė...išgąsdins paklydusią sielą,
Nuplėšys be gailesčio vėjas medžių lapus...
(ar kada nors girdėjai, kaip skaudžiai rauda rudeniniai lapai krisdami nuo šakų?)
Sušuks, suvaitos tarp medžių klaikus dvasių balsas....
Ir žemę uždengs nakties veidas...juodas, baugus....
Į sustingusią nuo rudeninių šalčių dirvą įsigers lietus...
Ieškos sau prieglobsčio...o jo neras, pasiklys..
Suvytusi žolė vis dar bandys kelti rankas į viršų,
Bandys prašyti...(kvaila optimistė),
Bet niekas jos nebegirdės, nes pasaulis visuomet žiaurus...
Ir vėl lis...ir vės pravirks dangus...
Praeis metai..kiti...gamta mirs ir atgims...
O žmogus, kvailas padaras, užmigs žiemos miegu...tik amžiams...
Ir, kaip medžio kamieną rievės,
Taip gyvenimo raukšlės įsipins į sugrubusius pirštus..
Laikas padarė savo....
Ir vėl lis...ir vės pravirks dangus...
2003m. Lapkričio 10d. 18:56
|
2004 m. liepos 15 d.
2004 m. birželio 24 d.
2004 m. gegužės 25 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.