Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2005m. Birželio 4d. 12:51
|
|
Mano delne paskęsta tavo delnas, Ir mūsų lūpos susilieja nejučia. Tada pasijunti palaimos pilnas, Ir užsimiršta manyje kančia. Tu glostai mano plaukus švelniai, Ir žvelgia tavo rudos akys į mane. Tada tu sušnabždi man tyliai tyliai, Kaip šnabžda tiktai medžiai naktyje. Jaučiu, kaip virpa tavo kūnas, Jaučiu tavo širdies plakimą. Žinau, ne kiekvienam taip būna, Visi mes turim savąjį likimą. Galėčiau atiduot tau viską, ką turiu, Nes aš tiesiog beprotiškai tave myliu !!! Tavo žodžiai nebepasiekia mano sielos, Taigi, nebeieškok manęs daugiau. Man tavo akys nebėra jau mielos, Dabar matai, kuo per tave tapau. Nors vis dar negaliu tavęs pamiršti, Žinau – tu nieko man nebejauti. Net jei matyčiau, kaip tu miršti, Aš prisiminčiau, koks beširdis tu esi. Juk meilė ne visada atleidžia, Kai dūžta mylinti širdis. Ji daug ką gali, bet ne viską leidžia, Ją užgesinti gali tik mirtis.
2005m. Birželio 4d. 12:51
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.