Netikras sapnas

---

Tipas: Daina Publikavimo data: 2004m. Sausio 31d. 11:44

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Jei dabar iškelčiau ranką prieš vėją pajusčiau kas mane su juo sieja
Mes tokie patys nors lekiame nevienodu greičiu vis dėlto aš jaučiu tą patį jaudulį
Kai galiu išlieti save visur, mano žodžiai kaip švelnus oro dvelksmas pateks tau į smegenis
ir skambės dar ilgai aidą neš į tavo širdį kuriai neužtenka deguonies
aš tavęs nepakeisiu tik priversiu susvyruot tavo stabilų pasitikėjimą
pagrįstą tuščiais įtikėjimais nebyliais išsižadėjimais
tarsi tobula piramidė šventykla aukoji jai save, žudaisi palengva
pavasarinio lietaus lašas kaip ašara tau nuplauna skruostą švelniai glosto
įsmeigia peilį tau į nugarą, pradeda veikti nuodai, nežinai kad tai ne galas
tiesiog akimirka, nejauti skausmo egzistencijos jausmo
fantazijos sielos apgaubia šilkiniu laisvės audiniu baltu
realybė liks po tavo kojom, sulaužyta kaip nereikalingas žaislas su kuriuo nieks nebežaidžia
kaip viesulas skrodžia kiaurai tave taip ir aš matau skersai išilgai tavo sapną
kuris baigsis greit...

Saldus rūkas nebeleidžia tau suprast kas kur kada
džiaugiesi palengva kiekviena minute tiki laimės žvaigžde, nors ir negimei po ja
vienos sekundės skonis nesibaigiančios svajonės - visa tai užmirši taip lengvai
kai perbrauksiu tau per blakstienas ryto rasos adrenalinu
juk ne viskas pasaulyje saldu, pūkuota, rožinės spalvos kaip vyšnių tortas
taikstykis su tuo nors, niekas nedraudžia sapnuot, bet turėtum nepamiršti
kad ir kiti turi širdį, neatimk iš jų paskutinės progos
tu priklausai geresniųjų sluoksniui, bet dar nesupratai, kad mes ne Indija
kur kastų skirtumas kursto konfliktą
jau per vėlu, per išdidu kalbėt čia užsidėjus rožinius akinius
pamiršk ką sakiau, aš pamelavau, nenubausi manęs
nes gyvenimo žaidime laimėjau neliečiamybę, galiu kalbėt beprasmiškai ir be minties
ir nieko neįvyks, nebent kas pasukios pirštą prie smilkinio ir nueis savu keliu
siųsdamas visus ant trijų raidžių...

Atsiskyrėlis mąstytojas tau pasakys keletą sakinių ir teigs, kad tai tavo ateitis
Pranašystė nesuprantama liks dulkėti kur kampe jos dėka
Žvaigždės palankiau žvelgs į tave aš visą laiką stebėsiu iš kažkur
O tu džiaugsies kad turi mane,
et, man visa tai kelia silpną juoką
Aš naujokė besimėtanti nuvalkiotom frazėm beverčiais simboliais
Liksiu nesuprasta, tai ne naujiena - man ne naujiena
Kaip daugiaaukštės gatvės suks ratą aplink tą pačią vietą
Taip ir aš kitokiais žodžiais vesiu prie vienos minties
Kinijos filosofų uždarytos kriauklėje su perlu, paskandintos okeano gelmės
Palyginimai mano, epitetai pakili šventumo nuotaika nebyli
Tu vis dar viliesi kad ką˛kas pasikeis ir neleis tau paskęsti savo sielos kertelėse
Voratinkliais apaugusiose
Nepaleis tavęs iš savo gniaužtų visažinis likimas
O aš vėl tik stebėsiu tai, atleisk negaliu padėt, daviau priesaiką
Ir turiu tylėt.

2004m. Sausio 31d. 11:44

/ Mano kelias  2004 m. balandžio 9 d.   / Tokia dabartis  2004 m. kovo 24 d.   / Kodėl?  2004 m. kovo 24 d.