Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2004m. Kovo 15d. 15:09
|
|
Tai tik ruduo.. Tai tik ruduo, mintim tau laiškus rašom
Ir uždegam žvakes prie šalto tavo kapo
Nežiūrim viens į kitą, nepakeliam akių
Kiekvieno mūsų žvilgsnyje dar ieškome kaltų...
Sakai, kaltų nėra!? Draugai tokie nebūna?!
Ant šalto tavo kapo gėlių vainikai pūna...
Ir užgesina žvakę jauni lietaus lašai...
Mums spengia ausyse kaip tu sugrįžt prašai.
Mes kažkodėl... Mes kažkodėl visi prakeikėm lietų,
Tu išėjai per jį, palikdamas stovėti.
Dabar kaskart lašai, barbenantys į langą,
Užtildo tavo juoką, ir tavo žodžių aidą.
Jei mes tikri draugai, kaip tau išeiti leidom?
Kodėl mūs atminty vis blėsta tavo veidas?
Kodėl kiekvieną kartą aplankę tavo kapą
Atsikratyti norim aitraus lelijų kvapo?
Draugai?.. Tavęs nėra ir tu neatsakai.
Tau žemė per žemai, o mums dangus aukštai,
Prie tavo kapo tyli būrys tikrų draugų,
Draugai per stipriai myli... Draugams kalbėt sunku.
Atsimenam tą vakarą, tą paskutinį kartą,
Kai mums ramiai šypsojaisi, laikydamas už rankų,
Kai bėgome mes gatvėmis, apsvaigę nuo nakties,
O gal girti nuo laimės, draugystės, ateities...
Dabar? Dabar pamiršti bijome ir norime kartu
Atsikratyti ilgesio ir nerimo naktų.
Pradėt gyvent iš naujo, tave mylėti vėl,
Kiekvienąkart nubudus neklausinėt: "Kodėl?
Kodėl draugai išeina ir mums kvėpuot sunku?
Kodėl užuodžiam kvapą jų nebaigtų sapnų?
Tik stovim akmeniniais, sukaustytais veidais...
Ar tu atleisi mums? Ar dievas tau atleis?"
Nežinome mes kas, kada, kodėl ir kur?
Nes viskas kažkodėl, kadaise ir kažkur
Pradingsta su tavim rudens spalvų šešėliuos,
Šaltuos lietaus lašuos užgęsta žvakė vėlei..
Taip tuščia širdyse, net sau mes svetimi
Išsinešei draugystę kartu su savimi..
Prakeikėme mes ją, dabar ji mus prakeiks,
Tu tyliai išnyksti, nuspausdamas ESCAPE...
Rytoj? Nelieka nieko: kas buvo - buvo tąkart.
Ten liko mūsų šiandien ir dingo mūsų vakar...
Ten vis dar tyliai šlama rudens auksiniai lapai,
O prisiminus lietų, sušlampa mūsų batai...
Ten esame ir mes ir tu ten gyveni,
Ten galim pasakyti, koks mums svarbus esi.
Ten vertinam draugystę... Net tą nerangią tylą,
Kuri užtrunka tol, kol kuris nors prabyla...
Ten juokiamės ir verkiame, ten dūkstam tarp lašų,
Ten viskas šitaip paprasta, nes mes visi kartu...
Tai tik ruduo... Tai tik ruduo vis žaidžia su mumis
Su vėju, medžiais, saule, laimingais žmonėmis,
Išeinančiais trumpam pabūti lietuje,
Išeinančiais ir tampančiais šešėliais naktyje.
2004m. Kovo 15d. 15:09
|
2004 m. kovo 18 d.
2004 m. kovo 15 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.