Apmąstymai

---

Tipas: Daina Publikavimo data: 2004m. Sausio 17d. 21:44

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Aš spėju pamiršt, kaip atrodo šypsena nuoširdi,
Nes paslėpiau ją kažkur giliai spintoje, tarp nereikalingų užrašų ir nuotraukų iš atostogų,
Galiu pasakyt, kad man jinai kol kas nereikalinga
Bučiau laiminga, jei pasakyčiau, kad žmonės yra abejingi,
Deja, dauguma žiūri į mane vilko akimis
Tik ir žiūri progos, kad galimą būtų pasišaipyt, pažemint ir apiplėšt
O jei dar šypsočiausi, tai gaučiau į galvą
Žinau iš kitų patirties, iš trumpų pranešimų spaudoje
Kodėl pasaulis toks žiaurus? Ko jums neužtenka?
Atsiranda vienas kvailelis ir įvyksta grandininė reakcija
Ir visi aplinkui tampa tokie patys: šmeižikai, skundikai, chuliganai,
Tariami gatvės valdovai, kuriems visą laiką nepatinka mano batų raišteliai
Nes jų išvis nėra, pamečiau bėgdama nuo gretimo kvartalo karalių
Ir kur dingo visi tariami mano draugai, skolingi man keletą paslaugų?
Nebesuprantu...
Vieną darau, kitą mąstau, trečią kalbu,
Ir turiu į tai teisę, aš irgi šios planetos gyventoja
Bet mano akiratis tik keliais centimetrais platesnis nei tų,
Kurie gatvėse reketuoja mažius...
Nors aš dar ne tokia, bet visuomenė daro didelę įtaką
Ir ką aš žinau, kas bus po kelių dienų,
Gal su varvekliais daužysiu langus ir siųsiu visus ant trijų raidžių?
Pačiai save reikia išauklėt, nieks už mane to nepadarys,
Ir reikia pačiai susiimt, nes kitaip gyvenimas mane stipriau „paims“

Mano nuomonė tiesi, bet aš joje nesigaudau
Noriu išsilieti ant kažko, tik nežinau dėl ko
Lyg ir nepersidirbu, bet egzistavimas mane vargina
Gal todėl, kad nieko nedarau?

Bet ką turiu daryt? Agituot, mitingus rengt? Prieš ką, kodėl – reik išsigalvot
Tik bėda yra tokia, kad niekas neklauso, išskyrus forsus,
Kurie paskubės visa tai kuo greičiau užbaigt.
Šalininkų rast sunkų, jei esi iš tų vienetinių žmonių,
Kiekvienas iš mūsų kitoks, tai net Biblijoj parašyta,
Gaila, ten nepasakyta, kuo pasižymi kiekvienas atskiras žmonių rasės egzempliorius,
Tada mokinčiausi visų atmintinai, kad žinot, kas maniakas, kas pasikėlęs,
Kuris įspeistas į kampą, kuris dar iš lovos neatsikėlęs,
Deja, tokių taisyklių nėra, kiekvienas susikuria savas,
Ir ne po vieną, ne po dvi.
Kokia nauda iš to, kad aš sėdžiu ir rašau?Ar kam nors nuo to gyvent bus geriau?
Nekalbėsiu čia apie kūrybiškumą ir savirealizacija
Čia jau psichologų darbas, vėl kita nacija
Kiekvienas perša savo kalbas, nusišnekėjimus ir paistalus
Vieni rėkia šūkius, kurie pakeis mūsų būtį,
Deja, lemta tokiems tuoj pat pargriūti,
Nes jiems burnas užkimš neperdirbta makulatūra
Ir neišlaikys jie pusiausvyros su storu gniužulu burnoje
Galėčiau dabar pasakyt, kad man nusispjaut!
Bet tai netiesa – aš tuojau atsibūsiu iš transo ir nesispjaudysiu žodžiais i visas puses,
Galbūt kam nors suteiksiu naują mintį, bet nieko daugiau
Daugumos juk nepakeisi...

Mano nuomonė tiesi, bet aš joje nesigaudau
Noriu išsilieti ant kažko, tik nežinau dėl ko
Lyg ir nepersidirbu, bet egzistavimas mane vargina
Gal todėl, kad nieko nedarau?

2004m. Sausio 17d. 21:44

/ Mano kelias  2004 m. balandžio 9 d.   / Tokia dabartis  2004 m. kovo 24 d.   / Kodėl?  2004 m. kovo 24 d.