Tipas: Proza
Publikavimo data: 2007m. Sausio 19d. 20:20
|
|
EDAS AUSTWORKAS
Apsakymas - pakasymas
PAKUPKALIAI
Įžanga
- penktadienis, 2004 m. rugpjūčio 20 d. –
...kitą dieną buvo labai tvanku. Jonas gulėjo lovoj iki vidurdienio, slampinėjo iš kampo į kampą, galiausiai nuėjęs į rūsį užmigo - ten vėsu, tylu, cypsi žiūrkės - labai gera – visokios uogienės, žalios bulvės, rauginti agurkai, netgi šutinti kopūstai! Užvalgai, nuvirsti kur nors kampe, o vakare grįžti namo.
Taip jis pramogaudavo šiokiadieniais. Išeiginėm dienom – visai kitas pliurpalas - nereikia į darbą ir nereikia anksti keltis. Nereikia apskritai NIEKUR eiti. Todėl visą savaitgalį leidžia rūsy...
- Ką darot, kaimynas? – klausia koks grybaausis kaimynas.
- Miegu, - dažniausiai atsako Jonas raukydamas subinę.
Kaimynas gūžteli pečiais ir nueina sau. Ilgainiui niekam nebebuvo įdomu ką Jonas darydavo rūsy, o jis ir nebeatsakinėdavo - būdavo apsivers ant kito šono, pirstels ir daugiau iš jo nieko nepeši.
Kartą Jonui besivoliojant po vamzdžiais, vėl kažkas užsuko. Jonas neišgirdo - snaudė apsiklojęs kiaurom kojinėm ir sapnavo traškius bulvinius blynus, kai staiga kažkas prie pat ausies taukštelėjo.
- Kas čia dabar! – švystelėjo atbula ranka.
Pataikė. Kažkas šlumštelėjo, o jis vėl užsnūdo. „Muselė prazvimbė“ - pamislyjo Jonas apsiversdamas kaip kopūstų bačka.
Sapnavo toliau: valgo traškančius bulvinius blynus, užsigeria šaltu pienu, įsideda į lėkštę dar... Tik staiga keldamas penkioliktą blyną, išgirsta:
- Nevalgyk manęs, Jonai.
- Ką? – nustemba Jonas, - kalbantis blynas?
- Teisingai, - atsako nemažiau sukrėstas blynelis, - aš - kalbantis blynas. Išpildysiu pusę tavo noro...
- Stebuklas! – surėkė Jonas išmesdamas šakutę, - eureka!
- Paleisk mane, - toliau pudrino smegenis šakute prispaustas blynas, - paklausyk savo močiutės pasakos... vieną kartą gyveno...
- Ką čia pezi... - Jonas panarino blynelį į grietinės kalnelį, - kalbantis blynas, o dar bulvinis! Suvalgysiu ir bus ramu...
- Palauk! – desperatiškai suklykė blynas springdamas grietine, - aš tau pasakysiu kai ką labai įdomaus!
- Ane? – Jonas pakėlė blyną prie burnos.
- Išpranašausiu tavo ateitį, - atsakė blynas.
- Nereikia, - atšovė Jonas susikimšdamas blynelį, - žinau tokius šposus...
Klykdamas bulviablynis traškėjo Jono burnoj, o netrukus nusmuko pilvo gilumon ir rėkė rėkė rėkė...
Iš sapno pažadino riksmas.
- Kas do mėšliena! – užbaubė Jonas galingai mosteldamas. Ir vėl pataikė. Šįsyk kaukštelėjo stiprokai – suskaudo leteną, miegai išgaravo, keikdamasis apsivertė ant kito šono ir pasistengė ką nors įžiūrėti: akyse raibuliavo, kažkas stenėjo, ant plikės lašėjo iš kiauro vamzdžio...
- Kas čia? – sustūgo Jonas, - KAS ČIA!
Kažkoks vaikėzas kiurksojo priplotas prie sienos, iš nosies varvėjo, akys vartaliojosi...
- Ė, iškrypėli! – maloniai kreipėsi Jonas, - ką čia darai? Gal bėda ištiko?
Vaikėzas nieko neatsakė – tik vaitojo ir šnarpštė.
- Ko gero aš tau būsiu nosytę sugūrinęs, - garsiai mąstė Jonas, - ką dabar darysim? Ką darysim?!
Vaikėzas nejudėjo.
2007m. Sausio 19d. 20:20
|
2007 m. sausio 19 d.
2007 m. sausio 19 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.