Kiaulių civilizacijos pabaiga
Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2012m. Rugsėjo 1d. 20:12
|
|
Žmonės, pavirtę šetonais, naikiną šį pasaulį.
O tiesių teisinguolių vis mažta šiais laikais.
Optimistai naivuoliai tiki tobulėjimu (apgaule)
Ir tikisi, viskas bus gerai su jų vaikais.
Bet jau nebe už kalnų laikų pabaiga.
Besikreipiantį į mus Šėtoną girdžiu:
„Nepadės jums jokia apsauga,
Jau savo pragariška ugnimi jus liečiu.“
Tūkstančiai metų nuėjo šuniui ant uodegos,
Kai rašėm savo istoriją nuo pat pradžios.
Ir jūros, gelmės ir vėjai staiga
Sukilo sunaikinti mūsų,
Kad negrįžtume niekada.
Ugnis spjaudosi, vanduo liejasi.
Žmonės iš panikos tarpusavy riejasi.
Štai jų, kiauliška prigimtis.
Laukia jų, skerstų paršelių lemtis.
O „protingieji“ susėdę prie stalų
Ieško išgyvent būdų gražių.
Tiki viltim paskutinėm, tai nedovanotina,
Nes gi viltis – legendinė durnių motina.
Jūrų banga – gigantiška, aukšta,
Bloškia, šluoja - krenta našta.
Ugnies liepsna – grėsminga, karšta,
Viskas dega – krenta našta.
Ir žemė visiškai nusiaubta
Netikėtai sprogsta staiga.
Paskutinis žmogus tragiškai išlekia į orą,
O stichija nužudo paskutinį pasaulio norą.
Atlyginimas su kaupu už tai,
Kad patys teršė, ką turėjo branginti.
Šėtonas buvo teisūs, lai
Likimo valiai paliekam viską tvarkyti.
2012m. Rugsėjo 1d. 20:12
|
2015 m. lapkričio 19 d.
2015 m. lapkričio 15 d.
2015 m. rugpjūčio 29 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.