Tipas: Daina
Publikavimo data: 2005m. Rugpjūčio 22d. 10:09
|
|
Atiduodamas kūrybą viešam teismui esi nukryžiuotas,
Neturi judėjimo krypčių, esi paralyžiuotas.
Savo žodį ginti, pirmas, geras darbas,
save apginti, būti nuosavo žodžio sargas
yra tikėtina,
bet, kad atiduoti savo kūrybą kitoms rankoms dažnai stebėtina.
Aš tikiu, kad rhyme'as ne vien popierius ir rašalas,
Tai mano, kaip MC, autentiškas parašas.
Esu paprastas, kūrybos instinktu, padaras,
geriausia, ką galiu padaryti pasako vakaras.
Erudicija, filosofijos man yra blogis,
toks pats blogas kaip alkoholis.
Nes svetimos mintys tampa tarsi savom dedamos savo įtaką,
Su ta uodega kabina plagiatoriaus įstatą.
Čia nesuvaidinsi gladiatoriaus apginti tiesos,
Nors argumentų žodžiai nestokos,
Nors darbai už save patys kovos...
Prisimink, kad autentinka - numeris vienas,
Tai ne močiutės kepti sausainiai ir šiltas pienas.
Jos nevaldo nei plastikas nei plienas,
Ji tam, kad lopytų defektų sienas.
Galbūt įkvėpimas bus tik šiandien, o nuopuolis rytoj,
Nes ši kūryba ir ja teliks.
Viskas bus užmiršta sekančioj dienoj,
Bet galbūt viltis suteiks tai ko nepamirš.
p.: 2
Tegu kitu kūryba tebūna įkvėpėju,
Neapgaudinėk savęs, nebūk įvykių stebėtoju, būk jų kūrėju.
Aš matau koks yra reperio eskizas,
Tai ne grandinės, ne pinigai ir ne vieni keiksmažodžiai,
jeigu tuo vadovaujies, tęsiny laukiamas siurprizas,
kad to nebūtų tegu kalba veiksmažodžiai.
Prieš likimą kovot nėra taip sunku, bet ir nelengva, aš tą žinau...
Kai vieni įgauna tikėjimą, kiti praradę įgauna stimulą priešintis tikėjimui,
Aš matau apsimetinėjimą taip neleisdamas užvaldyt minčių kalkėjimui.
Kas seka mintį, kas tampa išdaviku,
kieno tikėjimas smunka, kūrybos savižudybę laikau paskutiniu gyvenimo štrichu.
Toks ką galėjo blogiausia pasakyti, jis pasakė,
Bet ką galėjo geriausia padaryti, to nepadarė.
Reikia pačiam atrasti save, kaip lobių ieškotojas atranda senus faraono rūmus,
kaip narkomanui gavus kelis dūrius,
kaip rastamanui dar kelis žolės dūmus,
o mano amui, dar kelis neginčytinus tiesos rhyme'us sukūrus.
p.: 2
Mano relaksantas nebeveiksmingas,
aš tebejaučiu pyktį, mano protui vis labiau žąla,
antras šansas nebenaudingas, nes pyktis kaltu mano smegenyse ydą kala.
Iš pradžių degino pirmos gynybos sluoksnį - dorybę,
Paskui ardė puolimo kuopą - kantrumą, sunaikindamas kiekvieną galimybę.
Kol galiausiai pasiekė priešiškumą - valią,
su kiekvienu smūgiu į smegenis atėmė visą mano galią.
Todėl nefunkcionuoju pilnu rėžimu,
Esu nusivylęs kūrybos juokdariais,
apsirengusius apgaulės kailiniais stoju ties MC apibrėžimu,
kovotojus vadinu bailiais, nekovojančiais rimu,
nevadinu jų taikdariais, jokio stebuklo apsireiškimu.
Tai lyg kova tarp komercijos ir kūrybos būtų lyyygi,
lyg pasakyta tiesa būtų adekvatyyyvi,
lyg lietuviai būtų optimistai nepasyyyvi,
tarsi šiais laikais pasaulyje žmonės negalėtų būti falšyyyvi.
Ir tai nėra man nuostaba, nėra man pakili nuotaika,
žodžių style'as stebinęs savo gracija
ir aš nusivylęs dabartine kūrybos situacija...
Priedainis
Daugelis MCs repuoja, kad kažką, tik kažką, pasakyti,
Dėlioti ir rimuoti žodžiai - jų vadinama kūryba.
Bet kada nors prisivers sąžinė susimąstyti,
- Ar tai nėra tik tuščia vaiko tapyba?!
2005m. Rugpjūčio 22d. 10:09
|
2005 m. rugsėjo 17 d.
2005 m. rugpjūčio 16 d.
2005 m. vasario 4 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.