Juodo rašalo raidėse
Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2011m. Gegužės 11d. 17:39
|
|
Sumaištis.
Netektis.
Juodai tirštas rašalas.
Teškantis pavydo taškas.
Šauktuką padėjęs
ir sakinį baigęs
JIS
toks nuliūdęs,
susimąstęs,
nusivylęs
atsiloš juodos kedės apmušaluose,
sudės rankas ir remsis galvą
ir tyliai žvelgs pro buto langą.
O ten paukštis
linksmas,
entuziastingas,
kilnus paukštis,
nepatyręs žiaurumo tokio,
kokį gali suteikti tik žmogus žmogui...
Nepatyręs,
todėl ir laimingas;
nepatyręs,
todėl toks supratingas.
Žmogus ramiai pažvelgs žemyn
ir vis galvos, kodėl širdy
jis jaučia,
mato,
kuria,
ir vėl jaučia,
kad banalu galvot tad tai,
kas žinoma jau taip seniai...
Bet spręst problemų
sunkų,
kokčių
nenori niekas niekada;
gyvent jiems gera va taip čia,
kur saulė teka vis linksma,
jos nuotaika rytais gera.
Linksma,
skaisti jos šiluma.
O štai miegot ji traukia taip,
lyg būt pamačius velnią kaip.
O ką daryt jai vargšei
gervei;
su kauke Vienos baliaus
vergei,
kai velnią mato ji ne vieną,
o ištisą,
nesuskaičiuojamą
galybę,
žmonija dar vadinamą,
nesuskaičiuojamą,
dalijamą
į gėrio/blogio stovyklas.
Kuriai priklauso JIS?
Žinot nėr kam...
2011-05-04
2011m. Gegužės 11d. 17:39
|
2013 m. balandžio 28 d.
2012 m. lapkričio 22 d.
2012 m. spalio 10 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.