Mano kelias

---

Tipas: Daina Publikavimo data: 2004m. Balandžio 9d. 13:42

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Visi signalai išjungti tyli laikas mano atminty ir vėl pradedu nuo nulio aš širdy
Kam gi reikia mano raimo auditorija susirinko neplati
Tai tik aš ir ausys mano mūsų aštrūs komentarai jau iš proto nebevaro įtakos nedaro
Tiktai pūva tarp kitų užšaldytų sustingusių veiksmų
Vis dar aš nesuprantu ko noriu ko siekiu
Vis dar suklumpu prieš nepažįstamą laiptelį skausmas gelia sužalotą kelią
Ašarą išspaudžia kuri graudžiai reikalauja apsispręsti ar man reikia visa tai dar tęsti

Šiandien vėl pasiklausiau kelioms savaitėms užmirštų hiphopo įrašų senų
Ir supratau kad daug menkesnė atžvilgiu jų aš esu rimavimo taisyklių nesimokius iš tiesų
Tuščia mano kambary bet juk ne atributika svarbi
Svarbiausia repą jaust savoj širdy bet ką daryt kai jo dar stipriai nejauti savy
Bet nenorėčiau pasitraukti savo kelią vėl kitiems užleisti
Man negalima hiphopo paprastai apleisti to negaliu sau leisti
Nors silpnai dar spinduliuoju aš vis tiek rimuoju
Nes savo sielai prižadėjau vieną dieną ir nugriaut tą sieną kuri pančioja ne mane vieną

Savo kelio pačią pradžią aš prisimenu gerai tai buvo neseniai
Žiemos sapnai man kartą atnešė naujieną nežinojau ar gerai tai ar blogai
Kaip iki tol mano garsai pabirdavo aplink nė kvapo nepalikdami
Taip nuo to laiko aš pradėjau nebejausti saiko
Patikėjau tom idėjom kuriom niekas iki šiol nepatikėjo
Paskubėjau, per anksti aukštesnį bėgį junginėt pradėjau
Privalėjau parašyt tą žodį tylų ir nebylų kuris manęs neapvylė
Suteikė kantrybės ir stiprybės, įkvėpė naujų minčių galybę kurios naktį belsdavo įkyriai
Kaip lietaus lašai prašydavos į vidų tapdavo man apsauginiu skydu nulietu iš plieno
Išdrožtu iš tvirto ąžuolo kamieno nebijojau aš nei vieno o kartu ir glausdavaus prie sienos
Mane baidė naujas ritmas, paslaptingas iksas, byto riksmas kuris po truputį išnyksta
Bet ilgainiui pripratau ir sunku gyvent be to toliau o ateity kas bus aš nežinau
Tiktai atrodo geležinis hopo stulpas man tolesnį kelią rodo

Nors suspaudusi kumščius bet eisiu, nors mažai bet vis kažką nuveiksiu
Ir šlifuosiu savo rimą vesiu jį į šviesą tobulybės
Aš nesieksiu tuščių idealų man nereikia nepelnytų pjedestalų man užtenka savo kreivo stalo
Tegul tiktai būna mano mintys užrašytos nuo mažiausių intervalų iki pačio galo
Tegul mano raimas naują šviesą žarsto tegul mano žodis tikrą tiesą barsto
Net jei gyvenimas apkarsta aš žinosiu kad yra kas manęs laukia
Tai tylus bet tikras repo ritmas kuris nenori jau išnykti

2004m. Balandžio 9d. 13:42

/ Tokia dabartis  2004 m. kovo 24 d.   / Kodėl?  2004 m. kovo 24 d.   / Ateitis  2004 m. vasario 28 d.