Žmogus

---

Tipas: Daina Publikavimo data: 2004m. Balandžio 3d. 18:49

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Mokėjimas suprasti - daro tave stipresnį
Jis gali užgesti, jei nebus kam degti
Žmogus - tuščia būtybė, dingo jo esybė, Jis pardavė sielą, trise iškeliavo, Jis viską prarado, Nebėra prasmės, pasaulis vis dar sukas, bet ne tau
Tu nebepriklausai net pats sau.
Tuščia, tuščia vieta, pamoka tokia, savoka
turi, nes kai tu netenki, tik tada supranti,
Meluot jie gali, nunešti tave,
Kur pasaulis tavo, bet tik išrinktieji valdo.
Dabar tokie laikai, karaliauja meistrai,
Darau duris į tobulumo mokyklą,
Vartau išminties knygą - tam tikras lygis pasiektas,
Bet sotus nebus niekas,
Norėdaams būti kietas,
Daužai galva į sienas, KODĖL?
Nes tu niekas! Suprantu - gyvenimas nemielas.
Norėdamas išlikti kitu, turi pavirsti,
Nekenčiu to būdo, kuris į pražūtį grūda, Bet nuo realybės nepabėgsi,
Viską savo kailiu iškentėsi.
Yra dienų, nuo kurių nori pabėgti,
Yra dienų, kurios ateina tam, kad padėtų.
Velnias pasiglemš tuos, kurie be kovos pasiduos,
O įžengus pro duris, šansų jau sugrįžt
Nebebus...Nebebus...

Žemė, vanduo, oras ir ugnis
Tu tik žmogus, kuris gali suklysti,
Bet privalai sugrįžti į kelią tiesos,
Bet žinok - blogis nepasiduos.

Įsileidi kiekvieną, kas nori pažint tavo sielą
Sužeis, nugalės ir išduos tave vieną.
Kartą suklydai, gali nebesugrįžt,
Reikia mokėt suvaldyt savo jausmus, savo mintis,
Pažadėta žemė laukia tų,
Kurie nusipelnė, nepriims čia sukos,
Klaidžioja savo paties sukurtame labirinte,
Ant kalno susirinkę, visi būsit priimti,
Tapsim jo sūnumis, skaitau tavo mintis:
Tu nori kilti ir skristi, paukščiu pavirsti,
Neribotą erdvę išvysti ir skristi, justi laivę,
Kažkur toli palikti baimę, patirti laimę.
Neverta kankintis, jei žinai, kad nusivilsi,
Paliksi kažką, kartais būna taip sunku,
Bei skaudu, apsimesti aš galiu,
Bet nepaslėpsiu akių, mano galvoje daug klausimų,
Kurių atsakymų aš neturiu
Aš tik žmogus esu...
Aš tik žmogus esu...

Žemė, vanduo, oras ir ugnis,
Tu tik žmogus, kuris gali suklysti,
Bet privalai sugrįžti į kelią tiesos,
Bet žinok blogis nepasiduos.

Jo, klausyk, aš turiu, tai ką turiu
Ir vertinu, nes tai svarbu,
Aš gyvenu ir mąstau ir mąstau, nes taip lengviau,
Žmogus, tai lyg metafora, tai lyg gyvenimas ir tu,
Tai niekad neištirpstantys ledai.
Gyvenimas - tai upė, vis tekanti tolyn
Gyvenimas - tai pelkė gramzdinanti gylyn.
Iš purvino jo dugno galvą pakeliu aukštyn,
O ten šviesa kuri atrodo nepasiekiama,
Kabiniesi už šiaudo, ptipažink, kad tai sunku,
Bet prisimink, kad tu tik žmogus, toks nedidelis
Ir trapus, lengvai pažeidžiamas,
Visiems nė kiek neįdomus, nuobodus.
Kai palydėsi saulę kraujojančiam dangus,
Kai neliko nebeliks, jo
Pabėk iš ten kur šalta, kur tamsu ir nyku,
Kad vėl netektų klaust savęs,
Kam reikalingas aš esu.
Tau norėtųsi išnykti iš pragario visuomenės,
Tu nori pabėgti iš išbadėjusios minios,
Tu nori išsiskiti iš kitų,
Tu nori būti drąsus, tu nori kilti,
Bet neskubėk, nes tu ir ten gali nusvilti,
Ne viskas yra laimė,
Svarbiausia, kad tu suprastum, jog tu tik žmogus,
Aš šneku, kad tu suprastum, jog tu tik žmogus,
Aš rimuoju, kad tu suprastum, jog tu tik žmogus
Tik žmogus...

2004m. Balandžio 3d. 18:49

/ Karatė  2004 m. balandžio 20 d.   / Karatė  2004 m. balandžio 18 d.