Žmogus iš Spindulių

Sahja

---

Tipas: Memuarai Publikavimo data: 2016m. Spalio 4d. 09:54

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Baigėsi 2007 liepa.Tą naktį buvo mano gimtadienis.Sapnavau sapną,kurį dabar ir aprašysiu.Sapnavau tikriausiai prisigalvojęs per dienų dienas ,apie Raivarą.Mano draugė su kuria matėmės,tik prieš metus,laukė.Aš ėjau pas ją.Buvo naktis.Staiga aš išsigandau prieš save pamatęs 3-3,5m.dydžio mergelę Raivaros veidu.Ryškiai mėlynos spalvos drabužiais ir spindėjo geltonai,todėl ji gerai matėsi,kai apsiprato akys.
-Kas tu?---gelbėkite
-------------------------ar manęs nepažinai -
-bet tu tokia dideli !
-------------------------aš atėjau pasakyti
-bet kodėl tu tokia didelė?
------------------------aš gimsiu dar kartą
-ką tu šneki?ai
-----------------------aš būsiu amžinai gyvenanti
-kodėl tu darais tokia raudona
-----------------------apsidairyk čia viskas raudona
-tikrai,kas čia darosi?
------------------------tai tavo akys pasidarė raudonos
------------------------nuo žiūrėjimo į mane,todėl
------------------------tau viskas raudona
-Kur tu ? Raivara
-----------------------Raivara Raiv....

Ir pranykus išgirdau tik jos paskutinius žodžius ištirpstančius garse,o jos jau nebebuvo.Jos vietoj grojo muzika,kuri nepasimirš.Atsibudęs ryte apgalvojau sapną ir su ilgesiu atsikėliau .Širdyje buvo saldu ir ilgu.Bet ta diena buvo linksma ir viskas užsimiršo. Man jau metais daugiau.

RAIVARA
Atmintis kaip saulė šypsos nekantraut imi o naktis kaip mona liza šypsanti rami.Rytas nušvinta lange kas gi pas mane tai jinai tai ją taip brangią neša angelai.Iš kapų svajonės kelias o kiek jų o kiek netikėk Raivara jos išsipildys.Jei ir nelemta tai vis tiek ne be reikalo tavo akys žvalgės tarp žemės ir dangaus.Ji tyra jos vardas tyras ir širdis tyra jei ir mirei tu atmintis nemirė.Ir kaip naktį užgroja taip suspaudžia širdį imi kūkčioti gera tada pagalvoti.Praeitį smuikas groja jauti tavi ir matai tavi ir kalbiesi su tavim senai kalbėtais žodžiais.Taip.Ištirpdo galvojimas tamsos esybę.Po kelių savaičių ji žuvo.Aš apie tai sužinojau per laikraštį.Tauragės žiniose,rugpjūčio 14d.septynioliktą valandą perskaičiau.T r a g i š k a i ž u v u s ,sesei Raivarai klasės mokiniai ir jų tėveliai siunčia užuojautos žodžius sesei-dvyniai Odetai.Atsidūriau autobusų stotį.Įšokau į ''Ikarus''ir paklausiau ant kur važiuoja.Važiavo ant Skaudvilės.Paprašiau,kad išleistų prie to kelio.Ten išlipęs bėgte nubėgau 4 km.tiesiai į namus.Buvo 18,05.Namuose radau ją paguldytą.Pažiūrėjau į jos veidą.Veidas buvo baltas,o plaukų krašteliai susiraitę,pirštai rankų mėlyni,daugiau aš nieko nemačiau..';'.;'.;';';';.';.'Išėjau į lauką,kur augo aukšta žolė ir ten pragulėjau iki 22 val.ašarose.Paskui einantį per kiemą mane pamatė Odeta,kurios širdis buvo prigesusi. Mes atsisėdome ant suoliuko ir ji man viską pasakė,kaip buvo.Ir dar papasakojusi,kad prieš kelias savaites jos abi buvo maudytis upelyje ir pamačiusios raudonai ryžą varną,kuris stovėjo ant įmesto į vandenį medžio kamieno ir nebijojo jų,net kai jos jį baidė.Naktį pernakvoti įsitaisiau centrinėj daržinėj.Miegas nesidavė,kamavo kūną skausmai.
Pilkaakė
Gėla beviltie,giedok eilėmis,mirė mano Raivara pilkom akimis
vakarą tą buvo karšta,alsu,Odeta ramiu man pasakė balsu;
jis iš medžioklinio šautuvo šovė,jos kūną vienu ypu mirtis išrovė
gaila man Raivaros.Jauna ,plaukus per naktį apkrito šalna
savo skausmą prikelsiu greičiau,pilkos akelės ir vėl pamačiau
o palei angą tik medžiai šnara;-po saule tavęs nebėra....

Buvo gal kokia trečia nakties,kai išėjau į lauką gryno oro įkvėpti.Tik išėjęs susitikau Raivarą.Ir net nepagalvojau,kad ji negyva.Šį sykį ji buvo normali,tik labai jau jos veidas buvo laisvas-mirgantis,kaip plonas debesis.Aš jos paliečiau plaukus ir kaip išsigandau,kai mano ranka atsimušė į krūtinėje esančią širdį,o aplinkui nieko nebuvo.
-Raivara
-----------tu mane surasti gausi pats
-iš kur ta muzika
------------ta muzika amžina kaip ir aš
ŠIRDIS
scena
Groja muzika graži,aplink tamsioj naktį,tamsi oranžinė spalva
patamsį matosi amžinai nesurasta tavo viltis,akys tavo siela tavo jau atrodys nebėra.Tai tavo svajonė nerasta baltai ir raudonai žydra,tu stovi scenoj mes greta.Svajonė tu svajonių svajonė kavonė paslaptinga tavo vilionė suknelė romantikos paviljone subanguoja suvilioja palaukti reikia dar-reikia dar,ir viskas susitvarkys-susitvarkys ir viskas bus gerai-gerai gera MMMMM-MMMM.
Aš pamačiau,kad mes esame kažkokioj salikėje,prie sienos buvo staleliai,sienomis iš lėto slinkinėjo veidrodžio zuikučiai,o aš šokau apsikabinęs ją,nors jos ir nejaučiau.Paskui liko tik muzika,ji ištirpo,ir aš vienas lauko tamsoj.Ta melodija ėjo neperstojamai,lyg virš miestelio oranžinė spalva grojo ir kartais su ta melodija pasigirsdavo tokie Raivaros dainuojami žodžiai''palau ateis laikas''.Kur aš beeičiau ir dabar tie žodžiai man galvoja vis sakosi su ta melodija.
IŠSISKYRIMAS
Kaip visada išsiskyrimo metą,atlydo vizija pirmų dienų,kai tu sėdėjai ant suoliuko o mes tau davėm meduoliokai kitą dieną susitikom,mes paėmėm tave kartu,bet mes tavęs neišsaugojom o kaip mes viens kitą saugojom ankščiau.
Atsimenu,po kiek dienų nuvažiavau prie tos daržinės,ton vieton kur ją regėjau.Netoli namo buvo gėlių sklypelis.Aš vieną nuskyniau norėjau tau numesti,kur stovėjai.Bet kaip tik nuskyniau,ir aš pamačiau visai kitą pasaulį,kuriame buvo visi numirę žmonės.Aš bėgiojau iš vieno galo į kitą ir sutiktų dūšių klausinėjau,ar nežino kur Raivara.Visi jie irgi lakstė,kažką tai nešiojo ir šaukė''pasigailėk Viešpatie''.Pradėjo švisti .Aš susikaupiau ir atvėriau akis antrą sykį ,lyg būčiau buvęs užsimerkęs,ir pamačiau nemažai žmonių šalia savęs.Gulėjau ant žolynėlio,o ant kaktos buvo uždėtas kažkas tai šalto it ledas.Viena moteriškė bėgdama iš namo su kažkuo tai šaukė ''Viešpatie,Viešpatie''ir aš pagalvojau,kad tai griaučiai ir atsistojęs nubėgau iki tvenkinio atsiguliau ir užsimerkęs galvojau,kas atsitiko.Nualpęs aš kliedėjau,kur tu Raivara,Raivara.Kai atsimerkiau ir atsisėdau pamačiau raganą stovinčią prie kranto.Ji pamerkė ir pasakė,atsigerk to vandens jis tau suteiks sveikatos ilgam ir jaunas būsi ilgai,bet niekada nesakyk apie tai ką matei,nes jeigu prasitarsi,visų pirma nepatikės ir tave ištiks netikrumas,tave vadins apsišaukėliu,arba dar blogiau,arba tu viską prarasi,viską ką turėjai ir greitai mirsi.Pirmoji data kada gali mirti bus 2014 metų balandžio 30 d.Nuo šiol ką tu darysi bus nulemta,kas pasiseks tau nelemta,tik viena žinok,to kas buvo tau primins kaip kine ir niekados to neužmiršk - gyvenk praeitimi,palau ateis laikas '''stebuklų,bet viskas bus kaip kino juostoje o dabar aš tau pasakysiu svarbiausią dalyką,kurio neturi žinoti niekas gyvas žemėje.stenefonograma ir ratilai.Aš nei judėjau,nei ne,buvau kaip filme sustabdytas,apsvaigęs nuo ilgo žiūrėjimo ir pamačiau ant kranto ryžų plunksnų didelį varną,kuris kaip tik aš atsikėliau nuskrido.Aš sužinojau svarbiausią dalyką žemėje,supratau daugiau negu niekada negalima sužinoti.Nuo to laiko likau,toks kaip svajonėse visą laiką paskendęs,net kelis metus,vėliau praėjo .Naktimis man parodė visą mano gyvenimą,tiesa netiesiogiai o kaip iliuzijas.Sužinojau,kad jau turėjau 1999.06.09 ir be josios globos mirti po ratais ir ne sykį.Tai buvo iš tikrųjų .Žinau kaip atsilyginti,žinau todėl niekada nepasakysiu kol patys nesupras,nesuras o juk tai taip paprasta.Bet aš pasakyti negaliu,kaip ir parodyti negaliu.Viltis,ateis tikrai,kai gyvendami jie ne į save žiūrės,kai stebuklai prasidės,ta diena visai netoli bus,tada žmonės tikės į Dievą tikrąjį,kuris mus teisia ir teis.Aš matau grožį....

2016m. Spalio 4d. 09:54

Sahja / Nusipirk Mane 0 Rinka  2022 m. rugpjūčio 11 d.  Sahja / Ar Galiu Pasidžiaugti Tavim?  2022 m. liepos 7 d.  Sahja / Ate ant Visada Маріуполь  2022 m. birželio 13 d.