Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2006m. Spalio 22d. 21:24
|
|
Gimiau ir atėjau į pasaulį,
Visiškai juodą ir neturintį vilčių.
Į tokį, kuriame tik purvynas ir smarvė,
Kuriame nesinori vartytis ir pūti.
Į pasaulį, kur žiūrima kreivai
Ir nebepriimama Tavęs tokio,
Koks buvai, esi ir būsi amžinai.
Galbūt su kerzavais batais ir juodom akim,
Grandinėmis apkarstytu kaklu ir sužalota širdim,
Ar net supjaustytom ir kraujuos paskendusiom rankom.
Rankom, kurios tik nori glamonėti ir jaust.
Jaust Tave, amžiną ir nesuterštą meilę.
Meilę, kuri vienintelė tesugeba suteikt jėgų,
Norint atsistoti, nusispjaut ir dėt ant visų.
Visų, kurie visiškai Tavęs neskaito,
Mintyse Tave niekina ir bjauriai keikia,
Tų, kurių širdyse verda plastmasiniai jausmai,
Sugebantys tik smukdyt gilyn ir griauti.
Griauti viską, ką esi sukūręs ir ašarom aplaistęs,
Kas Tau brangiausia ir šventa...
Viską, kas priverčia užsimiršt, atsiskirt ir pabėgt nuo kitų
Taip nerezgant ir negalvojant planų,
Planų, kaip ne kitus sunaikinti, bet patį Save.
2006m. Spalio 22d. 21:24
|
2006 m. spalio 22 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.