Į nežinomybės krantą...
Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2004m. Lapkričio 15d. 22:51
|
|
Kiekvieną dieną vis galvoju,
Kodėl pasauly šiam tiesos nėra.
Pakeist kažką - tai vis aš noriu,
Bet viskas veltui, kol esu viena...
Kodėl nesu lyg rojaus paukštė
Aukštyn savus sparnus išskleidusi -
Kodėl aš noriu tyliai verkti,
Ir likt baltam, skaidriam rasos laše.
Su naiviom, vaikiškom svajonėm...
Letai užsimerkiu ir pamatau,
Kad aš esu šiame pasauly
Tiktai jautri, naivi mergina.
Ir pakeisti nieko negaliu...
Noriu graudžiai, atsigulus verkt,
Tuoj širdis iš nevilties susprogs man
Galiu viską, kartu ir nieko...
O aplinkiniai pašaipiai juokias...
Man noris skardžiai žemėn sulįst.
Bet aš dar vis čia., su tavimi -
Betgi noriu sau laisvai gyventi.
Turėti nuostabiai gerų draugų,
Kančių juodas duris užversiu
Nematysiu banguojančių veidų...
Tau žiauriai noris atsigerti,
Nueini virtuvėn, atsigeri -
Noriu kruvinom ašarom verkt,
Ne, nes tas šventasis rojaus paukštis
Tau tyliai šnabžda- vaike, kaukis ...
Kaip nekaltas, baltas angeliukas-
Aš iškeliu rankas į dangų,.
Tebūnie pasaulyje toks krantas,
Kuriame taika ir ramybė,
Nušviestų žmogui ilgąjį kelią.
2004m. Lapkričio 15d. 22:51
|
2004 m. lapkričio 22 d.
2004 m. lapkričio 22 d.
2004 m. lapkričio 22 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.