Tipas: Daina
Publikavimo data: 2005m. Rugpjūčio 6d. 20:16
|
|
[1] Mano miestas pasikeitė..
kažkada savo rajoną nuo svetimos chebros gynėme,
dabar čia pilna žudikų ir drug dealer‘ių,
kartais man atrodo kad tapau vienu iš jų,pats savęs neatpažįstu,
tamsiomis naktimis namo nebegrįžtu,
vienoj rankoj ginklas,kitoj susuktas weed‘as,
atrodo kanapių lapai visas žaizdas gydo,
tačiau nieko nepamenu kitą rytą,atsibundu vos gyvas,
kraujuota ranka ir užtaisytas ginklas,
panašu,kad vakar vyko žudynės,
ir atrodo aš puoliau,bet nemačiau kas gynės,
Nežinau iki kur žolės dūmai mane nuves,
ginklai,kulkos ir kraujas mane verčia bijoti pačio savęs,
galbūt,weed‘as ir keista nežinomybė prives mane prie beprotystės,
žinau,kad ir kitą nakt išeisiu į gatves..
[2]Bandau kažko ieškoti,tačiau nieko nerandu,
su kieviena minute vis labiau samonę prarandu,
jokių dūmų,jokios žolės-tai pačiam sau pažadai,
namai virto neatpažįstamais pastatais,
norisi išeiti ten,kur niekas manęs nematytų,
kur lietus be perstojo lytų,
ir mano skausmą nuplautų,galbūt stiprybę atgaučiau,
o galbūt dar labiau nugrimzčiau į bedugnę,
pragare,kur belieka stebėti degančią ugnį,
visdar prisimenu laikus,kais u chebra gėrėm iki dugno,
nieko nematem,nepaėjom,tačiau mum nesvarbu buvo,
sedėdavom apleisto namo laiptinėj ir pūtėm Ganjos dūmą,
bet dabar liko tik nuoskaudos-jausmai žuvo,aš esu bejausmis,
galiu pajust tik nepakeliamą skausmą,
viską ką tūrėjau,su žolės dūmais prarukiau ir kartu su alkoholiu praliejau,
nenoriu stovėt vietoj,noriu eiti toliau,
tačiau dabar nesuvokiu ką su savo gyvenimu padariau
[3] greitai viską ką turiu galiu pamest..
susisuku dar vieną suktinukę,
ir vėl haliucinacijos ir skausmas kurio negaliu pakęst,
nesuprantu kur esu,sapnuose ar realybėj,
viskas aplinkuj atrodo netikra,
nesuprantami ženklai mano akyse,tik gyli tamsuma tolyse,
kaip ir gyli tuštuma mintyse,
bandau eit,bet nežinau į kurią pusę,gal imsiu dusti,
o gal iš šio sapno pabusiu,
realybė susipinusi su sapnais,man neleidžia mąstyti laisvai,
ginklai virto žaislais,o žolės dūmai draugais,
mano ateitis paskendusi nežinomybėj,
meldžiu dievo suteikti stiprybės mano gyvybėi,
mane užklupo paranoja,tolumoj šunys loja,
o gal tai tik mano vaizduotė,
nenoriu taip gyventi,
tačiau žinau kad dėl kašeko galėčiau viską paaukoti,
mano gyvenimas virto venatve,
aš nieko negaliu matyt-prieš akis tik žalia kanapė,
jau nebebijau mirties,nes išsikapstyti iš šio pragaro nėra jokios vilties,
belieka laukti kol dievas mane pakvies.
2005m. Rugpjūčio 6d. 20:16
|
2005 m. rugpjūčio 21 d.
2005 m. rugpjūčio 18 d.
2005 m. rugpjūčio 16 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.