Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2009m. Rugsėjo 13d. 12:00
|
|
arba bepročiui menininkui.
Tu vis bandai manyje įžvelgti prasmę,
Nesupranti tikėjimo vienatve,
Žinau, aš kartais būnu kaip tuščia lėlė,
Tokia kuriai nerūpi net gyvenimo prasmė.
Kažko vis ieškai manyje,
Bet niekada nerasi..
Kadaise ašaras braukiau nuo tavo veido,
Prasmingoj egzistensijoj gyvenome tada,
Poto ėmei žiūrėti į pasaulį vis kitaip,
Ir kaip man neseniai sakei
Tokiu bepročiu menininku nejučia tapai..
Dabar kiekvienam žody ieškai gilesnės minties,
Kartoji „niekas nenutinka veltui“
Bandai ir manyje įžvelgti prasmę,
Tačiau tik tuštumą dabar matai...
Kadaise juokėmės smagiai, bet tu nepameni..
Ir kai verkei man ant peties nepameni..
Dabar tu menininkas dabarties,
Kuris taip rūpinas dėl mano ateities..
Pamiršk, kam nerimaut dėl šitos sielos!
Aš savo kelią jau radau ir juo einu!
Aš nesigilinu, tiesiog jaučiu..
Atsimeni tą pirmą kūrinį, kurį sudeginti bandei?
Kiek darbo daug ir širdies į jį įdėta buvo!
O tau jis pasirodė niekam tikęs..
Tada tu nejautei ir nematei..
Tada pradėjai gilintis,
Ėmei visur ieškoti nesamos prasmės..
Aš nepykau iki ėmei manyje knistis..
Turbut aš liksiu ta vienintele,
Kurioj tu neradai gilios prasmės..
(manau vienas iš pirmų rimtesnių eiliavimų)
2009m. Rugsėjo 13d. 12:00
|
2011 m. sausio 21 d.
2011 m. sausio 11 d.
2010 m. spalio 18 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.