Kaip ir daugelis pasaulyje, taip ir aš, niekuom neišsiskirianti iš minios, praeinu pro juos ir nulydžiu žvilgsniu. Žvilgsniu kuris gali reikšti daugelį dalykų. Abejingumas, nuostaba, pavydas, slapta svajonė – viskas jame telpa. Žvilgsnyje. O jie, jie kitokie. Jiems kiekviena diena vis nauja, kažką duodanti, kažką atimanti. Jie savo pasauliose atsirobojo nuo mūsų, mūsų žvilgsnių. Jiem neberūpi kito žmogaus (ne reatai ir savo pačio) gyvenimas. Jis būna su savimi, savo pasaulyje ir savaip laimingas. Beprotiškumo apraiškos pasireiškia įvairiomis formomis, įvairiu laiku ir įvairiose vietose. Nei vienas iš mūsų nėra nuo to apsaugotas. Nors daugelis iš mūsų nė nenutuokia, kad jau esame tokie. Nejaugi tai liga? Gyventi taip kaip nori? Kitų akyse tu pamišėlis, beprotis, sutrikusios psichikos žmogus. Bet tu laimingas, tavęs nevaržo pančiai. Asmenybės ir visuomenės sukurtos elgesio normos tau nebeegzistuoja, tu laisvas nuo visko. Pavydas. Baimė būti nesuprastam, įvertintam ne pagal priimtus standartus, pasielgti ne taip kaip reikia, baimė išsiskirti iš kitų. Ji nuolat persekioja daugumą iš mūsų. Laimingas tas kuris turi bepročio mintis. Kuris gali visa tai drąsiai išreikšti veiksmais, žodžiais. Visvien atsiras kažkas kas jį supras. Norėčiau ir aš taip atitrūkt nuo visų tų baimių, suvaržymų, žeminamų ir niekinamų žvilgsnių. Eini ir šypsaisi, džiaugiesi lietumi, taškaisi po balas basomis kojom krentant rudeniniams lapams. Juokiesi užvertęs galvą į dangų viduryje gatvės. Tik pagalvot užtenka kaip smagu susikibus rankom su draugu suktis po snaigių krituliais. Visos šitos svajonės tokios beprotiškos ir mielos. Nejaugi tai liga? Džiaugtis tuom ką turi? Neuždarykime tų laimingų žmonių, leiskime jiems džiaugtis. Jug taip maža to ką turime gražaus. Sustoki ir pagalvoki apie save, apie tai kaip gyveni. Rutina, tavo dienas užvaldė rutina. Pabūkime bepročiais, kad ir trumpam, sutraukykim tuos pančius verčiančius elgtis taip, o ne kitaip. Pabūkime laimingi, kad ir bepročiais, kad ir sekundei. Išdryskim padaryti tai apie ką svajojam, kas suteikia džiaugsmo tose svajose. Tai ne įsakymas, tai tiesiog prašymas išgirsti save. Tyliau, įsiklausykime į kitų žmonių akis. Jos papasakos mums kaip jie gyvena ir ką nori patirt. Pabūkime laisvi. Aš jau žinau. Aš tai patyriau. Ėjau gatve ir šypsojausi. Krentant lietui užmerkusi akis žvelgiau y dangų. Visi saugojosi lietaus ir lenkė tą mergaitę stovėjusią šalimais stulpo laikančio gėles. Jos šypsena daugeliui pasakojo apie kitas šalis, kur būna džiaugsmo ir nebūna pančių. Jie žiūrėjo ir netikėjo. Galbūt bijojo. Gal nenorėjo patikėt, kad galima šitaip būti laimingam krentant lietui. Bet ji buvo. Ji džiaugėsi. Daugelis ją laikė beprote, giliai savyje norintys to paties, bet bijantys pasmerkimo, atstūmimo, nesupratimo ir svetimumo. Mergaitė buvo laiminga. Jai nerūpėjo kiti, jų nuomonė ir pasmerkimas. Ji buvo laisva ir laiminga. Aš buvau laisva, kad ir iki tol kol nustojo lyti, bet aš buvau… Pabūkime bepročiais, laimingiausiais žmonėmis pasaulyje.
Silentist, viskas su laiku. Mėgstu 10cc, dažnai jų klausau, bet stengiuosi nepadauginti su mažaverčiais komentarais. Kai turiu kažkokią vertingą mintį apie klausomą dainą, tada jau nepagailiu savo laiko ir rašteliu komentarą.
Rūta, taip, nemokamas Spotify turi fiksuotą maišymo režimą, neįmanoma klausytis dainų iš eilės. Todėl nemokamas Spotify yra iš esmės useless dalykas (bent jau man, kuris daug ko klauso albumais ir preferably be reklaminių intarpų)
malia, INXS - Disappear ketvirtą dieną iš eilės? Gera daina, bet negi taip nėra idėjų kažką kitokio pasiūlyti? Tikrai atsibosta ir nuvilia tokie siūlymai
Einarui. Spotify, kiek pamenu, neleidžia paprastam vartotojui klausytis VISO albumo. Nepamenu, nes senokai moku. Nežinau, ar labai skiriu garso kokybę, bet kad negalėdavau klausytis albumų nemokamoj versijoj, prisimenu labai gerai.