Ledo tvirtovė
Tipas: Proza
Publikavimo data: 2009m. Vasario 23d. 23:25
|
|
Iš juodos nakties bedugnės lyg kometos, dideliais kąsniais, tykiai skriejo debesų maistas - snaigės, pynėsi man į plaukus, bučiavo veidą ir tirpdė vieną veido kaukę po kitos...Tik ar pavyks joms ištirpdyti visas mano veido kaukes ir prasiskinti kelią į ledinę širdį, kur giliai po ledo sluoksniu palaidoti tūno tūkstančiai jausmų, apie kuriuos aš garsiai kalbėti nedrįstu?...
Kodėl aš esu tokia? Turbūt todėl, kad bijau likti įskaudinta...Juk aplinkui tiek daug žmonių ledinėmis akimis, negyvėlių veidais ir akmeninėmis širdimis, kurie tik ir bando suryti visą mano savastį, bet į ledinę širdį suleisti savo dantis vargu ar jiems pavyks...
Aš norėčiau būti kitokia, sužinoti, kas esu iš tikro, ko noriu ir siekiu šiame gyvenime, ir nebeskaudinti savo mylimų žmonių, bet negaliu...Nes ir atvirumas kartais žeidžia labiau, negu neišsakytas žodis...
Daug sykių bandžiau prasibrauti pro ledą, saugantį širdį, tačiau veltui, nes man reikia pajusti, kad šalia yra kažkas, kas mane mylėtų...Kažkas, su kuriuo galėčiau jaustis saugi ir žinoti kad tai manęs neįskaudins...Nes dabar jau geriau nuskęsiu vienatvės begalinėje jūroje, negu priversiu ledą ištirpti...
Juk raudona rožė yra graži, viliojanti ir mėgstama, nors ir turi aštrius spygliukus, kurie drasko, žeidžia Tavo rankas, bet tu ja vistiek gėriesi.Tai kodėl negalėtum gėrėtis manim?
2009m. Vasario 23d. 23:25
|
2009 m. balandžio 4 d.
2009 m. kovo 11 d.
2009 m. sausio 14 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.