Aš tik mažas žmogus, stovintis ilgame greitkely...

etaruj

---

Tipas: Eilėraštis Publikavimo data: 2010m. Rugpjūčio 11d. 20:35

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

aš tik mažas žmogus, stovintis ilgame greitkely,
o masinos važiuoja viena po kitos,
aš dar stoviu, nors jau seniai turėčiau eit,
nedrąsu, baisu, juk aš tokia maža,
o kelias toks ilgas,
nieks nežino, kas manęs jame laukia,
visi eina savo greitkeliais, važiuoja,
retas kuris pastebi mane,
o ir daugelis aprėkia, kad nelįsčiau po ratais.

bet aš einu, aš tikiu, kad pasieksiu tikslą,
ta kita stotelė, kurioje galėsiu pailsėt,
kurioje rasiu kompaniją, būsiu draugiškai sutikta,
bet ne visos stotelės gražios,
kai kurios purvinos, sugriautos, o ir žmonės pikti,
iš tokių stotelių norisi kuo greičiau išeit,
bet jos įstringa daug giliau atminty,
nei tos, kuriose mes buvom malonioj aplinkoj,
nors į jas norisi vis sugrįžti,
bet einu toliau, ieškodama kuo daugiau gražių stotelių,
ieškodama tos pagrindinės, kurioje liksiu visam laikui,
bet ji dar labai toli, einu, aplik daug keleivių,
kurie ieško, o gal ir rado savo stoteles,
bet manoji dar toli - aš žinau, kaip ji turi atrodyt,
bet niekaip jos nerandu, kartais pavargstu eit,
norisi pasilikt bet kurioje stotelėje,
atrodo: tikslas per toli ir keliai linksta,
bet tuomet kas nors atsiranda,
kas nors geras, kas mane pakelia,
nušluosto ašaras ir duoda vilties,
jog tikslą pasieksiu - anksčiau ar vėliau,
yra ir Tų, kurie eina šalia manęs
arba su manimi, tie, kurie visad būna šalia,
ir tie, kurie pabūna, bet po kiek laiko supratę,
kad jiems ne pakeliui eina savu keliu,
jei palieka mane, palieka atsiminimus,
kai buvom kartu, kurie mane kartais džiugina,
o kartais skaudina.
Aš jau senai einu... ir dar ilgai eisiu,
gal tam kely rasiu tą, kuriam su manimi pakeliui,
kuris visad bus šalia ir niekad nepaliks,
tuomet tikslą pasiekt bus daug lengviau,
tas kelias ilgas ir vingiuotas, kuriuo mes visi einam,
ir mes pasieksim tikslą, tik reik tuo tikėt,
ir visas jėgas tam dėt.

2010m. Rugpjūčio 11d. 20:35