Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2005m. Balandžio 12d. 18:39
|
|
Išgirdau aš raudant savo sodą…
Vakaro žarų bučiniai apliejo raudoniu
Krištolines gėles. Stiklinius rožių žiedlapius
Purpuro drobėmis miglos užklojo. Akis manųjų
Gėlių užgesino…
Rausvais perlais laikinai žydinčius žolynus nusagstė.
Kiekvienam po saulės
Žiedą ant gležnų galvelių uždėjo. Tegul
Džiaugiasi…
Tegul nors trumpam pieva nusišypso.
Lai tiki stebuklais ir ramia, juos
Globojančia šviesa!.. Tegul.
O sodas, eidamas iš mano svajų miesto verkė…
Saulėlydžio bučiniai skaudžiai ėmė
Deginti. Ėmė kristi, dužti krištolinės gėlės.
Negailestingai dužo žiedlapiai į šnarančią
Pievą… “Sode, dar pasilik!”,
Žalsvo stiebelio balsu mano širdis paprašė.
Sodas išėjo. Raudodamas. Krintantis
Žvaigždėm. Ir negalėjo nei vienos jų palikti,
Tad vėl visas susirinko… Dingo rausvi perlai.
Dar ilgai jų žvilgesio sode ieškojau.
Po basomis pėdomis priekaištingai
Šnarėjo sausi žolynai… Rodės einant
Jais nyko ir jų paskutinis atodūsis.
O juk ir saulė. Juk ji tik trumpam
Šiai pievai buvo žadėjusi degti…
2005m. Balandžio 12d. 18:39
|
2005 m. rugsėjo 13 d.
2005 m. rugsėjo 13 d.
2005 m. balandžio 12 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.