Palik man pramintą kelią pas Tave
Tipas: Istorijos
Publikavimo data: 2006m. Kovo 3d. 23:51
|
|
Užmerkiu sunkias akis,savo žvilgsniu mane žudai,jaučiu kaip jis bėgioja mano fizionomija,prie mūsų nuogų kūnų,naktis šnabžda mums į ausį-
„mes visad būsim kartu.“
Tavo bučiniai priverčia virpėti mano gležną kūną,aš tyliai paskęstu Tavo glėbyje,Tavo glamonės-man pakerta kojas,jaučiuosi tokia saugi,tas jausmas pakele ir taip beribius sparnus aukštyn,aistra degina jų kraštus,aš nebijau jų nudegti,kai šalia esi Tu.Tai tik miražas,deja.Naktyje aš slepiu prisiminimus,nieks manęs nebučiuos taip kaip Tu bučiavai,niekas man nesušildys delnų,kaip Tu,niekas manyje neįžiebs tų jausmų,tik - Tu...
Aš klajoju naktį,širdis staugia skausmu,Tu niekad neužgesi mano širdį,Tu būsi paskutinė mano viltis,iliuzija, sapnas kuris dings rytojui atėjus...Aš lauksiu lyg ryto,vis lauksiu Tavęs...paukščių daina mane žadins iš tamsiam rūke..Tu nebegrįši,tik saulę mes lydėsim kartu,Tu danguj...o aš čia,kur turėjom būti ir buvom-abu.Ir tuo jūros krantu aš eisiu viena,bet tai nieko nekeičia...kol krūtinei nešiojuosi Tave.Noriu pavirst žvaigžde,kad pasiekčiau Tave.
Palik man nors kelią,kad eičiau pas tave,palik man nors drąsos,kad pajėgčiau ant šalto akmens padėt tau gėlę ir ištart ,,Myliu Tave“.Aš pavargau tikėti tuo,ką susikuriu pati.
2006m. Kovo 3d. 23:51
|
2006 m. kovo 3 d.
2005 m. gegužės 31 d.
2005 m. gegužės 14 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.