Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2006m. Kovo 17d. 20:31
|
|
Kai šešėliai šoka su tamsa
Ir menulis liūdi naktyje
Tada užsimerkusi matau ryškiausią šviesą
Ir ramiai paskęstu savyje
Vienatvėje, kuri sušildo ramumu
Mano mintys siaučia
Jos stebina dvasias savo nuogumu
Ir jos mano atvirumą jaučia
Štai jis šalia, su manimi
Kaip pasaulis nemirtingas
Ir mana siela pravirksta lietumi
Matant, kaip jis žudo save negailestingai
Aš giliai paskęsiu jame
Kaip nuskęsta siela mirtyje
Nutilsiu iš kančios supiltame kape
Kurį jis daugybę metų kasė manyje
Ir mes kartu, ir mes giliai panyrame į tamsą
Aš nieko nejaučiu ir nieko nematau
Aš negirdžiu nei vieno garso
Ir tarsi nieko neprisimenu ir nežinau
Žinau, tai beprotybė, bet vėl ir vėl
Aš prisijaukinu šešėlius
Nežinau kaip, kam ir kodėl
Bet jie man tampa, kaip šviežiausios gėlės
Į juos pasineriu visa
Į juos pasineriu su juo
Gal jis parodė man šią tiesą
Gal jis parodė man dėl ko
Mano siela kiek beprotiška
O širdis ne tą ritmą mūša
Bet aš žinau, kad
Kai šešėliai šoka su tamsa
Aš visa paskęstu savyje...
2006m. Kovo 17d. 20:31
|
2006 m. kovo 17 d.
2006 m. kovo 17 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.